Nežinau kaip jums, bet man įkvėpimas būtinas, ir dideliais kiekiais. Sugebėjimas mąstyti kūrybiškai, laki fantazija labai padeda mano darbe, tačiau be įkvėpimo šios savybės, galima sakyt, bevertės – būtent jis yra esminis varikliukas, suteikiantis sparnus, užžiebiantis virš galvos lemputę. Paklausykit – pats žodis mūsų gimtojoje kalboje tiesiogiai susijęs su gyvenimu, mat kvėpavimas nutrūktų, pasibaigus įkvėpimams.

Kaip filosofiška: nėra įkvėpimo – nėra gyvenimo.

Visais laikais menininkai susidurdavo su kūrybinėm krizėm, linkėdavo vieni kitiems, kad jų mūzos neapleistų (suprask, įkvėpimas nepaliktų) ir visais laikais jis garsėjo kaip nenuorama – nesukontroliuojamas, nenuspėjamas – ateinantis ir išeinantis kada nori. Taip yra ir dabar, tik mes, technologijų progreso dėka, galime turėti gerokai daugiau šaltinių, kur gyvena taip ieškomas draugužis.

Puikus video klipas, rastas šiame blog’e ir įkvėpęs parašyti šį įrašą.

Tai kokie gi tie šaltiniai?

Nuo vaikystės intuityviai ieškau įkvėpimo kiekviename žingsnyje, viskame, kas pasirodo įdomu, užkabina žvilgsnį. Dažnai tie dalykai, kurie man pasirodo labai įdomūs – kitiems nesuprantami, ir atvirkščiai – ten, kur daugelis randa įkvėpimo, aš nerasčiau nieko. Todėl kažkada namo nešdavausi pilnas kišenes kaštonų, lapų, konkorėžių, akmenukų ar keramzito pupelių. Bet čia nevisai apie tai, nors daiktai iš tiesų gali būti puikus įkvėpimo šaltinis.

Išskirčiau kelis pagrindines įkvėpimo šaltinių kategorijas. Tai emociniai įkvėpimo šaltiniai, materialiniai ir mokomieji. Pavadinimus sugalvojau pati, tad jų ir nesureikšminkim – gal jie ir nepatys geriausi, tiesiog taiklesnių nesumąsčiau.

Emociniais įkvėpimo šaltiniais laikau veiklas, kurios susijusios su emocijomis: laisvalaikis su draugais, aistringas hobis, puikus kinas ar teatras, pasivaikščiojimas parke ir panašiai. Materialiniais pavadinčiau daiktus – tuos, kuriuos kolekcionuoji (pavyzdžiui aš dėžutėje kaupiu visus gražius atvirukus), tuos – kuriais žaviesi, apie kuriuos svajoji, kuriuos perki. Sykį vienas draugas taikliai pastebėjo: supratau, kodėl dažnas dizaineris mėgsta Apple. Pasižiūri į tą iPhone 4 – o jis toks dailus… Tiesiog įkvėpimo šaltinis. Galiausiai – daiktai nebūtinai susiję su turėjimu – įkvėpimo šaltiniu gali tapti sode besikapstant rastas akmuo su skylute (nesijuokit – čia puikus pavyzdys, kaip tik šiandien tokį radau), raudonoji musmirė, dailus pastatas ar dar velniaižin kas. Na ir – mokomieji įkvėpimo šaltiniai. Čia priskirčiau tiek kolegų parodų lankymą (nors tai susiję ir su emociniais), ir specializuotų knygų, žurnalų skaitymą, ir internetinių svetainių, kuriose publikuojami kolegų darbai naršymą. Tai tarsi amžinas mokymasis – mes mokomės iš kolegų, jie mokosi iš mūsų – formuojasi naujos tendencijos, trend’ai, ir kiekvienas profesionalas ar wannabe profesionalas nori nuo to neatsilikti, žinoti, pažinoti. Tiesa tai ir daugiau, nei tiesiog mokymasis, kadangi per prievartą vargu ar tuo užsiimtumėm – dažniausiai tai mūsų aistra, todėl susiję ir su emocijomis.

Ai, bet kam tie apibrėžimai

Iš tiesų jų visai nereikia, tiesiog kitaip būtų sudėtinga paaiškinti. Manau svarbiausia ne tai, kaip įkvėpimo šaltinis vadinasi, o tai – kaip tu (aš, mes) nori to įkvėpimo ieškot. O čia viskas labai paprasta. Jei nemėgsti teatro – ką besakytų kolegos, vargu ar ten rasi daug inspiracijų – jausiesi nesmagiai, žiovausi, snausi, nekantriai žvilgčiosi į laikrodį. Tad geriau savęs neprievartauti, ir užsiimti tuo, kas yra smagu. Kinas? Muzika? Knyga? Boulingas, dviratis, parkas, kavinė, žygis, kung fu, joga, makaronų gamyba?.. Tas pats galioja ir daiktams – tik, siūlau leisti sau pasilikti tikrai įkvepiančius vaizdelius. Jei, žinoma, tai nėra labai dideli daiktai, netelpantys į butą. Atvirukai – super. Žurnalai. Knygos – turėti lentyną įkvepiančių knygų su spalvingom iliustracijom, kurias galima vartyti kada tik užsimanęs – ar ne puiku? Aš sandėliuoju ir internete rastus paveikslėlius. Tvarkingai, atskiruose kataloguose: „logotipų inspiracijos“, „plakatų inspiracijos“ ir t.t.

O kas labiausiai įkvepia jus?