...

Empatijos spąstai, arba kur dingsta motyvacija

Verslas

2022.07.04

Autorius: Vaida Kerienė

Temos: .

Empatijos spąstai, arba kur dingsta motyvacija

Giedrė Plukienė Asmeninio albumo nuotrauka

Empatija yra nuostabus dalykas, kuriantis palaikymą santykiuose. Kur sveikos empatijos riba, o kur tik siekis gauti meilės per norą įtikti kitam? Nepaisymas savo asmeninių ribų vedą į emocinį perdegimą verslo ar asmeniniuose santykiuose. Všį „Patyrimų slėnis“ įkūrėja, emocinio intelekto trenerė Giedrė Plukienė pasakoja apie tai, kaip svarbu mokėti valdyti empatiją.

Empatija tai gebėjimas suprasti kito žmogaus jausmus. Vieni turi jausminę empatiją, kai tiesiog jauti, ką jaučia kitas žmogus. Kiti gali ugdytis kognityvinę. Tai kai žmogus sąmoningai stengiasi suprasti kitą, yra atidus, klausosi, nuoširdžiai domisi pašnekovu.

Empatija veikia tokiu būdu, kai mes iš atjautos, supratimo apie kito žmogaus situaciją ir poreikius, imam veikti kito labui, savanoriškai atsisakydami dalelės savęs ir apribojame savo egoistiškus siekius. Pavojus kyla, kai žmogus ilgą laiko tarpą į pirmą vietą stato ne savo, o kito poreikius. Tai gal atrodo altruistiškai, bet ilgainiui mes nebe pasipildome savo energijos ir atsiranda didelė rizika perdegti: „Nors ir empatija yra puikūs santykių klijai, tiesiantys tiltus tarp žmonių, siekiančių savo tikslų, bet empatijos perteklius gali mums pakišti koją, kai siekiame ne savo tikslų, o energiją atiduodame rūpinimusi kitu. Todėl empatiją būtina valdyti, nepasiduoti empatijos spąstams“, –pasakoja Giedrė.

Empatiją lemia vaikystėje susiformavę prieraišumo stiliai

Empatija kuria darnius santykius, bet mokėjimas laiku atsitraukti, prisipildyti naujos energijos arba mokėjimas „išsiempatinti“ kai kurioms stipriai empatiškoms asmenybėms, gali tapti iššūkiu, primenančiu atskyrimą arba ryšio praradimą su kitu. „Nemažai statistinių duomenų rodo, kad į perdegimą linkę žmonės taip pat linkę ir į nerimastingumą, po kuriuo slypi baimė būti atstumtam, neįsisąmonintas poreikis būti matomu, naudingu, neprarasti palankumo, gauti patvirtinimą apie savo reikalingumą iš kitų žmonių ir ne tik“, – pasakoja specialistė.

Susiformavusį prieraišumo stilių lemia vaikystėje patirtas santykis su tėvais:

  • Saugus – žmonės patyrę pakankamai saugų santykį su tėvais vaikystėje. Jie vertina santykius ir juose patiriamą gerumą, meilę ir rūpestį ir juo taip pat linkę dalintis.
  • Vengiantis artumo – pernelyg savarankiškais auklėti vaikai, tėvai neturintys laiko artumui ir saugumui. Jie išmokę viskuo rūpintis patys ir reikalauja to iš kitų. Kito siekis suartėti, jiems atrodo kaip grėsmė ar nesavarankiškumas, tai jį erzina. Sunku suprasti kitą žmogų, jį jausti, veikti kartu.
  • Nerimastingasis Daug nepastovumo – tėvai tai šalia, tai jų nėra. Nurimsta tik kitam esant šalia, o kito žmogaus dingimas arba baimė, kad jį gali išduoti, palikti ir atstumti yra visada šalia. Šie žmonės deda daug pastangų pajausti kitą, nuspėti visas rizikas į priekį.

Nepamesti ryšio su savimi ir kurti ryšį su kitais

„Psichoterapeutų darbo tempas, laisvų vietų konsultacijoms nebuvimas liudija mūsų meilės alkį visuomenėje“, – pastebi Giedrė. Daug nutrūkusių ryšių – su savimi, savo kūnu, artimaisiais, bendradarbiais ir net savo vaikais, tačiau svarbiausias žmogus, su kuriuo verta turėti atvirą ir patikimą ryšį pirmiausiai esame mes patys. Be šios dedamosios negalime turėti gerų ryšių išorėje. Priimti save, rūpintis savimi, gerbti save ir būti sau geru – tai pirminė kiekvieno žmogaus atsakomybė. Tik per tai mes galime gerbti ir priimti kitą. Deja, atsakomybę už savo svajones ir siekius, dažnai esame linkę primesti kitiems.

Sąmoningumas, atvirumas ir pasitikėjimas yra visų gerų santykių ingredientai. Žmonės labai dažnai painioja mintis ir jausmus, o tai pakiša jiems koją priimamuose sprendimuose, ypač kai kyla minčių ir jausmų priešprieša.

Minčių chaose darnių santykiu neįmanoma kurti. Dažnai klausiant:  „Ką tu jauti?“ Žmogus atsako bet ką, tik ne tai ko klausiama, taip vyksta ir darbiniuose pokalbiuose. Kai tik paliečiama jausmų tema, nukreipiame pokalbį į racionalizacijos pusę. O emocijų pasaulis įtakoja sprendimų priėmimą: „emocinėse smegenyse kiekvieną sekundę fiksuojama iki 6000000000 nervinių ląstelių impulsų, kai tuo tarpu „mąstančioje“ dalyje tokių stimuliacijų skaičiuoja tik iki 100“, – pasakoja pašnekovė.

Mintis ir jausmus reikia gebėti atskirti, tai padės kurti ne tik darnų ir empatišką santykį su kitu, bet ir pajausti savo ribas: kada laikas būti empatišku, o kada laikas tapti sau draugu ir atsiskirti. Pratimas padėsiantis atskirti jausmus nuo minčių: Ką aš matau? Ką aš girdžiu? Ką aš galvoju? Ką aš jaučiu?

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.