„Adidas“ glaudžiai susijęs su vienu artimiausių konkurentų „Puma“: abu koncernai gamina sportinę avalynę, drabužius bei sporto inventorių, abu kilę iš to paties Vokietijos miestelio, o jų įkūrėjai nuoširdžiai nekentė vienas kito. Tačiau tai dar ne viskas…

Adolfas-Adis ir Rudolfas-Rudis Dasleriai, grįžę iš tarnybos Pirmajame pasauliniame kare, stengėsi integruotis į visuomenę. Rudolfas, prieš karą dirbęs su tėvu batų fabrike, gavo vietą porceliano fabrike, o kiek apšilęs kojas perėjo į didmeninę prekybą odos gaminiais Niurnbergo mieste. Jaunėlis Adis kreipėsi į motiną, kuri turėjo nuosavą skalbyklėlę Hercogenrauche (Bavarijoje), ir ten pradėjo gaminti sportinę avalynę. 1924 metų liepą vyresnėlis prisidėjo prie brolio verslo ir kartu įkūrė „Gebrüder Dassler Schuhfabrik“ (liet. Brolių Daslerių batų fabrikas).

1928 metais per olimpines žaidynes Amsterdame broliai pristatė specializuotus sportinius batelius su spygliukais ant padų. Na, o 1936 metais, prieš pat vasaros olimpines žaidynes Berlyne, Adis susikrovė pilną krepšį sportinių batelių ir išvyko į olimpinį miestelį. Jis įtikino JAV sprinterį Jesse‘į Owensą varžybų metu avėti jų kurtus sportinius batus. Beje, tai buvo pirmoji oficialiai fiksuota parama afroamerikiečiui bei naujas produkto reklamos būdas. J. Owensas per šias olimpines žaidynes susišlavė keturis aukso medalius, o brolių vardas tapo žinomas ir gerbiamas sporto pasaulyje.

Iki Antrojo pasaulinio karo buvo pagaminta 200 tūkst. batų porų. Įvairių valstybių nacionalinės komandos ir pavieniai ypač garsūs sportininkai užsigeidė būtent „Gebrüder Dassler Schuhfabrik“ gaminių.

Iki 1937 metų Dasleriai jau buvo pristatę trisdešimt skirtingų batų modelių vienuolikai sporto rūšių ir tik karo metais Hitlerio įsakymu brolių gamykla, kaip ir visos kitos, buvo reorganizuota. Dasleriai įstojo į Nacių partiją ir ėjo kovoti už Vokietiją, o jų fabrike buvo gaminamos raketos. Rudolfas labiau rėmė Hitlerio politiką, tad tarp brolių stiprėjo trintis. Galų gale vyresnysis brolis pateko į amerikiečių nelaisvę, o Adis sušvelnėjus situacijai tęsė gamybą.

1947 metais, grįžęs į gimtąjį miestelį, R. Dasleris dar bandė dirbti su broliu, tačiau jų tarpusavio santykiai bjuro. Taigi po metų Rudis įkūrė savo sportinės avalynės įmonę „Ruda“ (Rudolfas Dasleris), kuri vėliau pervadinta į „Puma“. Įmonė įsikūrė kitame upės krante – priešais Adolfui likusią gamyklą. A. Dasleriui taip pat teko keisti pavadinimą. Vieni sako, kad „Adidas“ atsirado iš pirmųjų pravardės ir pavardės raidžių (Adis Dasleris), kiti – kad tai trumpinys iš „All Day I Dream About Sport“ (liet. Visą dieną mąstau tik apie sportą).

Kodėl broliai susipyko? Sklando gausybė įvairių nepatvirtintų teorijų, pavyzdžiui, kad jaunėlis amerikiečiams įskundė brolį ir miegojo su jo žmona. Dar kalbama, kad nesantaiką tarp brolių įžiebė jų žmonos, kurios nekentė viena kitos. Trečia versija – kad Rudolfas augino Adolfo sūnų. Vis dėlto labiausiai tikėtina, kad brolių politinės pažiūros kardinaliai skyrėsi ir tai tapo nesibaigiančių konfliktų priežastimi. Po šio išsiskyrimo jie niekada nebuvo susitikę pasišnekėti, net po mirties atgulė skirtingose gimtojo miestelio kapinių vietose.

Adolfas buvo verslesnis, tad jam sekėsi kiek geriau. Adis sukūrė „Adidas“ logotipą, kuris pirmą kartą visuomenei buvo parodytas 1971 metais, o ant gaminių pradėtas naudoti tik 1972-aisiais. A. Dasleris tvirtino, kad logotipas simbolizuoja tris kalnus ir iššūkius, kylančius bandant juos įveikti.

Adolfas savo verslą paliko sūnui, bet šis žuvo būdamas labai jaunas. Nuo to laiko „Adidas“ savininkai dažnai keitėsi, o šiuo metu „Adidas Group“ priklauso daugybei dalininkų iš įvairių šalių, iš kurių nė vienam nepriklauso daugiau nei 5 proc. įmonės akcijų.

Nors „Adidas“ ir „Puma“ vis dar rungtyniauja, kapitalistinėje visuomenėje siekis užimti kuo didesnę rinkos dalį, parduoti daugiau sportinių batelių porų, aprengti garsiausius pasaulio sportininkus atrodo normalus.

Tačiau XIII amžiuje įkurtame Hercogenraucho miestelyje, kur skirtingose upės pusėse prasidėjo dviejų sporto prekių gigantų kova, iki šiol tarp senolių yra išlikęs įprotis prieš kalbantis su žmogumi dirstelėti į jo apavą. Dabar, matyt, su jumis kalbėsis, nesvarbu, ar avite, „Puma“, ar „Adidas“, o kadaise tai buvo pašnekovų pasirinkimo rodiklis.