Vis daugiau žmonių nusprendžia dirbti savarankiškai ir pradėti verslą. Registrų centro duomenimis, 2023 m. įregistruota rekordiškai daug naujų juridinių asmenų – 15 700. Tad ką svarbu apgalvoti ir kuo pasirūpinti dar prieš pradedant veiklą? Kas gali padėti išvengti klaidų ir sutaupyti laiko bei pinigų?

Sudarykite akcininkų sutartį

Įmonės „Buhalterės.lt“ vadovo Laimio Jančiūno teigimu, akcininkų sutarties pagalba sprendžiamas ne tik santykis tarp akcininkų, tačiau ir su vadovybe. Todėl ši sutartis reikalinga, jei planuojate verslą pradėti ne vienas. Taip pat jei vienas iš akcininkų tampa ir įmonės vadovu.

„Kasmet pasaulyje tarp verslo partnerių kyla tūkstančiai ginčų dėl dalykų, kuriuos buvo galima susitarti prieš pradedant verslą“, – sako L. Jančiūnas.

Ką galima numatyti akcininkų sutartyje?

• Sprendimų priėmimo tvarka. Sutartimi galima nustatyti, kad visi sandoriai, kurių vertė viršija X Eur, turi būti patvirtinti 2/3, 4/5 ar kitokia akcininkų balsų dauguma. Tai padeda apsisaugoti nuo atvejų, kai už reikšmingą sumą perkamas ar parduodamas turtas ar paslaugos, kurie, akcininkų nuomone, gali būti įsigyjami per brangiai, parduodami per pigiai ir pan.
• Vadovo skyrimas ir atšaukimas. Pavyzdžiui, dviem akcininkams pasidalijus akcijas po 50% įmonę pradeda kontroliuoti tas, kuris paskirtas vadovu. Tokiu atveju sutartis padeda apsaugoti kito akcininko interesus.
• Aklavietės situacijos. Patartina iš anksto numatyti, kad, jei įmonėje nepavyktų priimti jokių sprendimų ir verslas imtų stoti, bet kuris akcininkas gali kitiems pasiūlyti parduoti savo akcijas jam. Kitas gali sutikti arba pareikalauti, kad toks akcininkas už jo siūlomą kainą pats parduotų savo akcijas.
• Akcijų kaina įmonės pardavimo atveju. Ginčai dažniausiai kyla, kai norima parduoti trečiajai šaliai 100% akcijų paketą, o keli akcininkai prieštarauja, tačiau patys neturi pinigų pasinaudoti pirmumo teise. Tokiu atveju galima iš anksto sutarti, kokia formulė taikoma akcijų vertei nustatyti.
• Prieiga prie įmonės informacijos. Neretai mažesnieji akcininkai yra ribojami nuo detalios informacijos apie įmonę. Sutartis gali apibrėžti, kad bet kuris akcininkas, nepriklausomai nuo turimų akcijų, tarkime, du kartus per metus turi teisę susipažinti su konkrečiomis įmonės ataskaitomis. Pavyzdžiui, kreditorių ir debitorių sąrašu, pelno (nuostolių) ataskaita, balansu, ilgalaikio turto sąrašu, banko sąskaitų išrašais, sutartimis ir kt. Taip pat galima sutarti, kad akcininkai turi banko prisijungimus stebėtojų teisėmis ir bet kada gali patikrinti išlaidas ir įplaukas.
• Pelno padalijimas ir dividendų išmokėjimas. Vienam akcininkui dividendų mokėjimas gali būti labai svarbus, o kitas linkęs investuoti ilgą laikotarpį, plėsti verslą ir dividendų neišsimokėti. Sutartyje galima aptarti sąlygas, kaip skirstomas pelnas. Pavyzdžiui, dividendams visada skiriama tam tikra įmonės pelno dalis.

Pasirūpinkite darbų sauga

Kai tik priimsite pirmą darbuotoją pagal darbo sutartį, taps privalomos darbų saugos taisyklės.

„Įsivaizduokite, jei darbuotojas, vykdamas į darbą, susižeis arba dėl įvykio darbe atsidurs ligoninėje. Supažindinti su saugos taisyklėmis ir gauti jo parašus žurnaluose bus vėlu. Remiantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas“, – pažymi „Buhalterės.lt“ vadovas.

Pagal įstatymą darbdaviui būtina atnaujinti darbų saugos pažymėjimą, reguliariai organizuoti mokymus darbuotojams, pasirašytinai supažindinti su taisyklėmis, tikrinti darbuotojų sveikatą, atnaujinti darbo priemones ir pan.

Nuspręskite, kaip tvarkysite apskaitą

Jei steigiate mažąją bendriją (MB) ar individualią įmonę, pradedate veiklą pagal pažymą ar verslo liudijimą, galite luktelti su buhalteriu ar apskaitos įmone. Šiuo atveju buhalterio jums prireiks, kai tapsite PVM mokėtoju arba priimsite pirmą darbuotoją pagal darbo sutartį, nes nuo tada atsiras prievolė kiekvieną mėnesį teikti deklaracijas.

Jei steigiate uždarąją akcinę bendrovę (UAB), rekomenduojama turėti buhalterį nuo veiklos pradžios. UAB vadovas turi dirbti pagal darbo sutartį, todėl iškart atsiranda prievolė teikti informaciją „Sodrai“, apskaičiuoti algos mokesčius ir kt.

„Tačiau verslo pradžioje buhalterį aktualu turėti ir dėl kitų priežasčių. Jis gali padėti išsirinkti tinkamą verslo formą, optimizuoti mokesčius, įvertinti, ar tapti PVM mokėtoju savanoriškai. Taip pat patarti, kaip išrašyti sąskaitas, rengti įsakymus, vesti automobilio kuro sunaudojimo apskaitą, konsultuoti kylančiais klausimais“, – teigia L. Jančiūnas.

Prieš pradedant darbus su buhalteriu ar apskaitos įmone, reikėtų pasirūpinti sutartimi, kuri numatytų apskaitos vedimo tvarką. Pavyzdžiui, per kiek laiko turėsite pateikti dokumentus, per kiek bus reaguojama į jūsų klausimus, pateikiamos deklaracijos, kokie darbų įkainiai, kokia atsakomybė dėl klaidų ir kt.

„Girdime istorijas, kad buhalteris dingsta, neatsako į skambučius, ignoruoja prašymus ištaisyti klaidas, kompensuoti baudas, sudėtinga atgauti įmonės dokumentus ir pan. Tokių istorijų padėtų išvengti kokybiška sutartis. Verta atkreipti dėmesį, kad pagal įstatymą visais atvejais už apskaitos organizavimą yra atsakingas įmonės vadovas“, – priduria jis.

Apdrauskite veiklą

Įvertinkite, kiek jūsų verslas gali turėti rizikų. Pavyzdžiui, statybininkai ar automobilių remonto meistrai gali netyčia suniokoti patikėtą turtą, odontologas išrauti ne tą dantį, restoranas apnuodyti klientą, vaikų darželio auklėtoja nepastebėti, kaip vaikai išdaužia kaimynų langą ir pan.

„Pasirūpinus įmonės civilinės atsakomybės draudimu tokių nuostolių galima išvengti. Beje, kai kurie verslai, pavyzdžiui, notarai, antstoliai, nekilnojamojo turto brokeriai, statybos rangovai, kelionių organizatoriai ir tarpininkai, tokį draudimą privalo turėti pagal įstatymus“, – paaiškina „Buhalterės.lt“ vadovas.

Užtikrinkite asmens duomenų apsaugą

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nustato asmens duomenų apsaugos standartus ir teisių užtikrinimą asmenims, kurių duomenys tvarkomi.

BDAR reikalavimai jums privalomi, jeigu: turite bent 1 darbuotoją, turite bent 1 klientą, turite interneto svetainę, vykdote rinkodarą, vykdote vaizdo stebėjimą.

Užregistruokite domeną

Prieš steigiant įmonę verta pasidomėti, ar norimas interneto adresas yra laisvas. Dažnai daroma klaida, kad pirmiausia įregistruojama įmonė ir tik po to pradedama domėtis domenais.

„Jei visgi pirmiau įregistravote įmonę, o tinkantis domenas jau užimtas, galite bandyti jį išpirkti. Tačiau būna atvejų, kada pigiau įsteigti naują įmonę arba pakeisti turimos pavadinimą“, – sako L. Jančiūnas.