Dėmesio! Šio teksto pavadinimas visiškai klaidina. Iš tikrųjų konferencijoje LOGIN visažinis žmogus neapsilankė. Ir visai ne todėl, kad organizatoriams jo nepavyko prisiviliot. Tokio žmogaus juk paprasčiausiai nėra. Tikriausiai tokio ir būti negali. „Žmogus, kuris viską žinojo“ – tai Kristupo Saboliaus ir Tado Ramanausko kūrybinio projekto pavadinimas. Šiuo metu jie rašo knygą, kurioje bus devyniasdešimt aštuonios kūrybingumo istorijos iš įvairiausių sričių. Pradedant mokslu ar menu, baigiant futbolu. Būtent veikiausiai vasarą pasirodysiančią knygą jos autoriai ir LOGIN ir pristatė.

Viduriavimas vaizdais

Apie ką buvo pranešimas, jeigu darbas dar net nebaigtas? K. Sabolius ir T. Ramanauskas su auditorija pasidalijo keliais kūrybingumo pavyzdžiais, bet iš tikrųjų daug daugiau dėmesio skyrė vienam didžiausių parodoksų: šiandien turime kaip niekada daug galimybių žinojimui ir kūrybingumui skleistis, bet būtent žinojimo ir kūrybingumo vis labiau ima stigti.

Ar žmogus gali žinoti viską? Net nedvejodami atsakytume, kad ne. Tai neįmanoma. Tačiau tai dar nereiškia, kad jis nebandys. „Žmogus yra tokia būtybė, kuri visada norėjo žinoti, aprėpti

viską, bet niekada negalėjo to padaryti. Iš šios skirties ir gimsta kūrybingumas. Šiandien turime „Google“. „Google“ jau žino viską, tačiau „Google“ irgi yra sukurtas. Taigi tas, kas kontroliuoja „Google“, kontroliuoja ir žinojimą“, – kalbėjo T. Ramanauskas.

Kol kas „Google“ kūrėjai mums geraširdiškai suteikia prieigą prie viso pasaulio žinojimo, tačiau ką mes darome su tomis žmogaus protu neaprėpiamomis žiniomis? Pratiškai nieko. Gyvename apimti apatijos ir tingumo.

Kas interneto pasaulyje nustato savotišką žinojimo hierarchiją? Kas įvertina, kurios žinios yra vertingiausios, o kurios ne tokios vertingos? Internetas pasižymi tuo, kad čia visa informacija yra vienodai svarbi. Kačių nuotraukos ir Hubble‘o teleskopo nuotraukos. Anekdotai ir akademiniai tekstai. Tarko vskio filmai ir „Nyan Cat“. Internete viskas šalia. Pasakysite, kad nieko čia tokio? Kiekvienas pasirenka, kas jam priimtiniausia. Ne kiekvienas gali būti mokslininkas ar niurnantis filosofas. Kai kurie žmonės nori gyventi linksmai. Tai tiesa, bet problema vis

tiek egzistuoja. Skęstant žinojime mums paprasčiausiai ima stigti laiko.

Technologijos žmogui ar žmogus technologijoms?

Kodėl žmogus išranda įvairius prietaisus? Labai paprasta: tam, kad pasilengvintų gyvenimą ir sutaupytų laiko. Šimtmečiais žmonija šiuo taku ir ėjo, tačiau atrodo, kad šiandien laiką mes imame pamažu prarasti.

„Mechanika suteikia laiko, tačiau tuo pat metu mes imame gyventi e. pašto laiku, televizijos laiku it t. t. Vaizdai anksčiau buvo patirtis, o dabar stebime viduriavimą vaizdu, kuriame nesusigaudome“, – teigia K. Sabolius.

Kitaip tariant, ne mes kontroliuojame prietaisus, o jie kontroliuoja mus. Gali būti, kad kol skaitėte šį tekstą, spėjote pasitikrinti „Facebook“, perskaityti SMS ar e. laišką ar nuveikėte dar ką nors. „Facebook“ greičiausiai pasitikrinate ir prisėdę lauke ant suoliuko ar važiuodami namo iš darbo. Net ir gyvai bendraudami su draugais daugelis neatsispiria pagundai minutę kitą pasinerti į interneto erdvę.

Kas mūsų joje laukia? „Žmogus, kuris visko žinojo“ autoriai įsitikinę, kad nieko ypatinga ten nelaukia. Tik tas pats viduriavimas vaizdais. Realiai nieko neprarastume, jei dienai atsiribotume nuo socialinių tinklų ar kitų interneto pramogų. Gal net pajaustume. Laiko tėkmė, į kurią mus stumia „Facebook“ ir e. paštas, mums tarsi nepalieka išeities. Pasitikrinti „Facebook“ ar parašyti SMS mes privalome, nes to nepadarius greičiausiai atsitiks kas nors baisaus. Kas? Iš tikrųjų visiškai nieko, bet save įtikiname, kad yra priešingai.

K. Sabolius su T. Ramanausku tikina, kad visi mes ne be nuodėmės. Visi teisinamės ir sugalvojame priežastį, kodėl reikia pasitikrinti „Facebook“.

Ar įmanoma pasikeisti?

Ką daryti, jei tokia situacija mūsų netenkina? Knygos autoriai pataria disciplinuoti save ir pateikia puikų pavyzdį iš būsimos knygos. Žmogus, vardu Bernardas Stiegleris, yra vienas žymiausių pasaulio filosofų. Jaunystėje jis buvo tikrų tikriausias nusikaltėlis. 1978–1983 metais jis sėdėjo kalėjime už ginkluotą apiplėšimą. Ten sėdėdamas jis susidomėjo filosofija ir nutarė transformuoti save.

Disciplina, pasiryžimas ir griežta dienotvarkė padėjo iš nusikaltėlio tapti pasaulinio lygio filosofu. Taip jis įrodė, kad pakeisti save įmanoma. Jeigu nusikaltėlis gali tapti filosofu, tai kiekvienas galime išmokti kontroliuoti savo laiką, užuot leidę laikui kontroliuoti mus. Kodėl susikurti paprastus principus, taisykles, kurios padės mums tai padaryti?

Šio teksto autorius šiuo pasiūlymu mielai pasinaudojo ir sudarė savo sąrašiuką. Aišku, ne šventieji puodus lipdo. Ne kasdien išeina šiem principams nenusižengti. Tačiau jų turėjimas labai padeda. Štai keli principai, kurie galbūt ką nors įkvėps.

– „Facebook“ leistinas tik nuo 18 val.

– Jokių SMS ar naršymo po telefoną gyvai bendraujant su žmogumi.

– Jokio „Facebook“ telefone.

– Kasdien – bent valanda tylos.

– Ir t.t.