Vintažinis verslas vis labiau populiarėja visame pasaulyje. Apie tai, kaip nesuklysti pradedant vintažinį verslą, pasakoja dėvėtų drabužių verslo įkūrėja Armina Staniulienė, advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkė Raminta Stravinskaitė, „Market Rats“ SEO grupės vadovė Kamilė Kovalska bei SEB banko Lėšų valdymo ir prekybos finansavimo departamento direktorius Justas Jonikas.

Rasti nišą

Anot dėvėtų vestuvinių suknelių parduotuvės „MyDAY.lt“ įkūrėjos A. Staniulienės (nuotr. kairėjė), prieš imantis veiklos svarbu aiškiai nusibrėžti ribas. „Vertėtų pasinagrinėti rinką, esamą poreikį ir suformuotą pasiūlą. Galbūt atrasti nišą tarp jau esamų panašių verslų. Svarbu nusistatyti verslo kryptį, susidėlioti asortimento atrankos kriterijus, turėti savo braižą. Tai ypač svarbu klientams, kad jie žinotų, ko gali tikėtis ar ieškoti ateidami pas jus“, – teigia pašnekovė.

Jai antrina K. Kovalska sakydama, kad ypač svarbu parodyti savo išskirtinumą ir įtikinti vartotoją, kad dėvėtas drabužis gali būti geras: „Vintažinio verslo rinkodara ypatinga tuo, kad savo skleidžiama žinute turi įtikinti pirkėją, jog antram gyvenimui prikeltas daiktas gali sugrįžti į madą. Vintažinės prekės, tokios kaip drabužiai, baldai, interjero detalės ar net automobiliai, dažniausiai turi siaurą savo gerbėjų ratą. Būtent dėl šios priežasties vintažinės rinkodaros atstovai, turėtų siekti kuo labiau išpopuliarinti būtent tokių prekių tipą, tarp visų galimų vartotojų ir kartu pritraukti dar didesnį lankytojų srautą.“

Daug kūrybiškumo

Tam, kad pirkėjas suvoktų įsigyjamos prekės išskirtinumą ir vertę, svarbu daug dėmesio skirti siūlomam asortimentui. „Pirmiausia vintažinis verslas – tai tarsi nuotykis, niekada nežinai, kokie daiktai atkeliaus į tavo parduotuvę ar koks įdomus žmogus užsuks į svečius. Kitas išskirtinumas yra tai, kad vintažinės parduotuvės nuo kitų skiriasi dydžiu, jos dažniausiai būną mažutės, asortimentas išskirtinis, atmosfera jauki ir draugiška. Labai svarbu, kad asortimentas nuolatos keistųsi, kitu atveju klientai praras susidomėjimą. Apsipirkimas vintažinėse parduotuvėse skiriasi nuo apsipirkimo tradicinėse, tai tarsi nuotykis, kuris pirkėją kas kartą atveda į naujų lobių paiešką. Vieniems lankymasis vintažo butikuose yra ritualas, kitiems terapija“, – pasakoja A. Staniulienė.

Be to, svarbu žinoti, kad ne visais daiktais leidžiama prekiauti. R. Stravinskaitė (nuotr. kairėjė), GLIMSTEDT teisininkė, atkreipia dėmesį, kad būtina pirkėjui pateikti visą reikiamą informaciją: „Reikėtų išsiaiškinti prekybai internetu keliamus reikalavimus, taip pat specifinius šios veiklos apribojimus, pavyzdžiui, kad draudžiama prekiauti apatiniu trikotažu kūdikiams ir vaikams iki trejų metų (iki 56 dydžio), naudotais minkštaisiais žaislais ar vaikiška avalyne. Turi būti užtikrinta tinkama asmens duomenų apsauga. Elektroninės komercijos subjektai, be kitų dalykų, vartotojui turi užtikrinti tinkamą informacijos pateikimą, t. y. suteikti aiškią informaciją apie siūlomas prekes (pavadinimą, svarbiausias savybes ir tam tikrus specifinius reikalavimus, pavyzdžiui, kad, prieš naudojant įsigytus dėvėtus drabužius ir avalynę, būtina išvalyti dezinfekavimo priemonių likučius – išskalbti, išvalyti cheminiu ar kitu būdu), pardavėją (nurodant, kur ir kam vartotojas gali pateikti bet kokį skundą), mokėjimo ar pristatymo tvarką, kaip bus renkami, tvarkomi ir saugomi jų asmens duomenys ir pan.“

Kokybė ir realybė

Prekiaujant dėvėtais daiktais ir ypač tai darant internetu, svarbu pateikti kuo kokybiškesnį turinį – nuotraukas ir aprašymus. „Dažniausiai vartotojai, pirkdami dėvėtus drabužius ar avalynę internetu, negali šių prekių apžiūrėti ar įvertinti jų kokybės, o dar dažniau pamiršta vieną esminių aspektų, kad perkama prekė nėra nauja – ji dėvėta. Taigi vartotojai, kurie gavo prastesnės kokybės prekę, nei tikėjosi, reiškia pretenzijas dėl prekių pakeitimo ar grąžinimo. Nepaisant to, vartotojo reikalavimas pakeisti nusipirktą dėvėtą prekę ar grąžinti už ją sumokėtus pinigus, nėra besąlyginis. Mažmeninės prekybos taisyklėse nurodoma, kad naudotos prekės, įsigytos pagal nuotolines sutartis, gali būti keičiamos ar grąžinamos tik pardavėjui sutikus“, – sako R. Stravinskaitė.

Kuo aiškiau ir originaliau pristatomos dėvėtos prekės, tuo geresnis įvaizdis apie jas kuriamas. Anot „Market Rats“ SEO grupės vadovės K. Kovalskos (nuotr. kairėjė), rinkodaros strategijos peržiūrėjimas gali teigiamai paveikti verslą. „Dažnai dėvėti daiktai turi neigiamų asociacijų, tad vaizdinė medžiaga tampa svarbiausiu aspektu komunikuojant su klientu. Prekių nuotraukos, stilizuotos fotosesijos ar net žinomų žmonių pagalba reklamuojamos prekės gali būti svarbiausia rinkodaros strategijos dalimi. Kalbant apie vintažinių drabužių verslą, žmonės nedrįsta pirkti jų ir dėl nestandartinių dydžių, kurie neatitinka masinės gamybos. Būtent todėl svarbu kiekvienam drabužiui skirti daugiau laiko, rengiant specifikacijų aprašymus, nuotraukas. Panaši taisyklė galioja ir kitiems daiktams, tokiems kaip baldai, interjero detalės, automobiliai ir kt.“, – pasakoja pašnekovė.

Anot SEB banko atstovo J. Joniko (nuotr. kairėjė), jeigu bus prekiaujama internetu, svarbu atsižvelgti į siuntimo laiką ir išlaidas, perperkant prekes iš kitų asmenų, būtina įvertinti atsiskaitymo būdus ir galimybes. „Patogiausia, žinoma, būtų už prekes tiekėjui sumokėti tik tuomet, kai jos bus parduotos. Tačiau tiekėjai su tokiomis sąlygomis dažniausiai nesutinka, ypač pradėję bendradarbiauti su jaunu verslininku. Greičiausiai tiekėjai prašys avansinio mokėjimo ir tik tuomet išsiųs prekes. Taigi verslininkui teks rizikuoti: ar pirkėjui sumokėjus, tiekėjas tikrai išsiųs prekes? Ar tiekėjas pateiks tikrai tas prekes, dėl kurių tartasi? Ar pateiktų prekių kokybė atitiks pirkėjo lūkesčius? Taigi, siekiant valdyti šią riziką, reikėtų derėtis dėl kuo mažesnio avansinio mokėjimo ir siekti, kad galutinis atsiskaitymas būtų vykdomas jau gavus prekes ir įsitikinus, jog prekės kokybiškos. Jeigu to pasiekti neįmanoma, galima pasitelkti banko siūlomus produktus, t. y. importo akredityvą arba mokėjimo garantiją. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad tiekimas iš tokių šalių kaip Kinija gali užtrukti 2–3 mėnesius ir gali būti prašoma avansinio mokėjimo. Tokiu atveju reikia taikyti bendras rizikos valdymo nuostatas: fiksuoti valiutų kursus, mokėti tokio dydžio avansus, kiek leidžia finansinė padėtis“, – dėsto pašnekovas.

Semtis patirties

Vintažinis verslas turi savitą specifiką, kurios nežinant galima smarkiai apsirikti. Tai žavinga sritis savo originalumu ir idėjomis, tačiau būtina žinoti, kaip teisingai įsilieti į šią rinką. Visa tai galėsite sužinoti spalio 6 d. apsilankę „BZN start“ organizuojamame renginyje „Vintažinio verslo ypatumai. Nauja banga?“.