Ilgą laiką Lietuvos gyventojų požiūris į verslininkus buvo gana neigiamas. Tačiau, pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Žilvino Šilėno, tendencijos pastaruoju metu gerokai pakito. Dabar visuomenė verslininkus tapatina su atsakomybe, inovacijomis, naudos visuomenei ir šaliai kūrimu.

Nuomonė apie verslininkus pagerėjo

LLRI kartu su užsienio partneriais atlikto verslininkų įvaizdžio tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojams verslininkai labiau asocijuojasi su teigiamomis savybėmis ir indėliu į šalies ekonominę gerovę.

Lietuviai verslininkus pirmiausia mato kaip sunkiai dirbančius (38 proc.), prisiimančius riziką (35 proc.), o sukčiais ar savanaudžiais juos linkę vadinti 13 ir 11 proc. respondentų. Daugumos tyrimo dalyvių nuomone, ekonomikos augimą šalyje kuria verslininkai ir įmonės (74 proc.).

„Galime tik pasidžiaugti, kad verslininkų įvaizdis Lietuvoje yra gana palankus. Neigiamos asociacijos nėra tai, kas pirma šauna į galvą išgirdus žodį „verslininkas“. Kita vertus, dar reikia plėsti suvokimą apie verslininkus ir jų vaidmenį bei svarbą visuomenei“, – sakė LLRI prezidentas.

Požiūrį lemia verslininkų tipai

Tyrėjai pastebi, kad tik Lietuvoje itin didelę įtaką požiūriui į verslininkus turi žiniasklaida. Tai nurodė 61 proc. apklaustųjų, tuo tarpu Gruzijoje, Bulgarijoje, Kirgizijoje taip manančių yra perpus mažiau.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio manymu, visuomenės požiūris į verslą priklauso nuo jos išsivystymo. Beje, tai lemia ir itin aukštą pasitikėjimą žiniasklaida bei jos formuojama nuomone. Pasak R. Dargio, visuomenei trūksta kritinio požiūrio ir analizės.

LPK prezidentas yra linkęs išskirti keturis verslininkų tipus. Nors jų įvaizdžiai skirtingi, tačiau daro įtaką bendram požiūriui į verslininkus.

„Pirmas tipas yra atėjusiųjų iš spekuliatyvaus verslo. Antrieji – tie, kurie sugebėjo privatizuoti valstybines įmones. Trečias tipažas – pradėjusieji nuo nulio, išsinuomoję kabinetą, stalą ir savo gebėjimais įstengę duoti naudą visuomenei. Ketvirtieji – šiuolaikiniai žmonės, baigę prestižinius universitetus ir pagal ten įgytą suvokimą kuriantys, valdantys savo verslą“, – vardijo R. Dargis.

Nereikia vengti viešumo

Doc. dr. Nerijos Putinaitės teigimu, verslininkai daugiau dirba, nei kalba, todėl visuomenė neturi progos juos pažinti. „Kadangi trūksta viešo kalbėjimo ir galimybės pažinti verslininkus, o ne jų darbus, visuomenė propaguoja stereotipus“, – sako N. Putinaitė.

Delfi.lt vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pastebėjo, kad Lietuvos verslininkai nėra linkę aktyviai bendrauti su žiniasklaida netgi tada, kai nagrinėjama jiems asmeniškai aktuali tema, kai suteikiamas šansas išsakyti savo poziciją. Specialistų manymu, verslininkai turėtų nevengti viešumo ir kalbėti apie savo sėkmę, laimėjimus, o ne apie bėdas ir nesutarimus su valdžia.

Pasak mobiliųjų aplikacijų bendrovės „GetJar“ įkūrėjo, vieno garsiausių naujosios kartos Lietuvos verslininkų Ilja Laurso, būtent sėkmės istorijos ir jų viešinimas labiausiai įkvepia užsiimti verslu ir kuria teigiamą požiūrį į verslininkus.

Kiekvienas žmogus, kiekvienos profesijos atstovas pirmiausia pats formuoja savo ir savo profesijos įvaizdį, tad nereikia laukti, kol įvaizdis pasikeis, būtina parodyti savo teigiamas puses visuomenei.