Žinomą verslininką Viktorą Uspaskichą, gimusį Urdomoje (Archangelsko srityje, Rusijoje) nuo pat vaikystės lydėjo darbas, laimėjimai ir noras išmokti ko nors nauja. – Apie Jus sklando įvairios legendos: tai suvirintojas, tai saugumo agentas, tai oligarchas… Kokie keliai atvedė į Lietuvą?– Baigęs mokyklą nuėjau mokytis – įgijau profesionalaus suvirintojo montuotojo ir traktorininko specialybę. Armijoje baigiau aviacijos kursus, o paskui baigiau meistro brigadininko kursus. Vėliau jau tik vadovavau, nevirinau. O suvirintoju mane tik vadina… Paskui dirbau dujotiekio sistemoje – 1986 metais atvažiavau į Panevėžį statyti dujotiekio, paskui išvykau į Suomiją. Ten buvau aukščiausios klasės specialistas, vadovavau visiems technologiniams darbams. Per metus išmokau suomių kalbą ir pradėjau kurti verslą. (Juokiasi.) Nusipirkau žiguliuką ir veždavau prekes. Tada buvo madingi septynių melodijų laikrodžiai. Jie kainuodavo 45 markes, o aš savo darbininkų miestelyje („gorodoke“) parduodavau už 25, nes gaudavau urmu už tiek pat ir man dar likdavo. Ir dyzelino parduodavau suomiams, duoną patys kepdavome ir jiems parduodavome. Kai grįžau iš Suomijos į Panevėžį, 1987 m. iš Lietuvos Vyriausybės sulaukiau pasiūlymo pasilikti, suformuoti brigadą ir dirbti. Visi gavome butus Kėdainiuose. Nors galėjau rinktis bet kurį miestą, likau su kolegomis.– Iš kur atsirado verslininko gyslelė?– Verslininko gyslelę turiu nuo prigimties. Save prisimenu mažiuką, 4–5 metų. Krapštydavausi kieme ir vis statydavau kokį nors namuką. Tai požymiai… Nuosavybei, savo erdvei, gal verslui. Kai man buvo penkeri, kraustėmės gyventi į kitą būstą. Nė vienas iš brolių – mes buvome 5 vaikai – nesistengė padėti, o aš iš seno namo viską tempiau į naują. Gyvenome tremtinių miestelyje, tvarkingai, tačiau skurdžiai. Buvo nurodymas laikyti ne daugiau nei 2 ožkas, vieną paršiuką ar karvę. Galėjai turėti žemės keletą arų, net bulvių nebuvo kur sodinti.Kai pradedu analizuoti, randu visokių užuominų dėl verslo: būdamas 5 metų eidavau į mišką grybauti, o septynerių jau sakydavau mamai, kad kai užaugsiu, turėsiu savo ūkį. Daug kiaulių ir karvių… Aš vienintelis iš brolių bėgdavau iš ryto parnešti pieno iš kaimynų. Iš valgyklos labai pigiai, už 6 kapeikas, nupirkdavau kotletų. 6 žmonėms užtekdavo 50–60 kapeikų….O kai trūkdavo iki algos pinigų, eidavau skolintis iš kaimynų. Visada gaudavau, jie manimi tikėdavo. Kai mama gaudavo atlyginimą, pats ir atiduodavau. O kai sukako 10 metų, bėgdavau prie geležinkelio ir pardavinėdavau grybus, mama juos nuostabiai mokėjo sūdyti, ar uogas. Kai atvažiuodavo keleivinis traukinys, viską parduodavau ir džiaugdamasis lėkdavau namo su uždarbiu. Net nebuvo minties pasilikti nors kapeiką sau. Dvylikos metų pradėjau ganyti ožkas, karves, o nuo keturiolikos jau dirbau miške prie kelių – rudenį ir pavasarį negalėdavo važiuoti mašinos. Kadangi mes gyvenome Archangelsko apskrityje, o šalia buvo Komių respublika, tai parduotuvėse buvo skirtingos prekės. Nuvažiuodavau į kitą stotelę už 100 kilometrų, pigiai nupirkdavau šaltųjų ugnelių (už 5 kapeikas pakelį), o čia parduodavau vieną ugnelę už tiek pat. Uždarbis – 500 proc. Šiaurėje visi turėjome šautuvus. Reikėdavo parako. Mano broliai to nedarė ir niekada nesiėmė jokio verslo. Nebuvo to nuo prigimties. Mane verslas traukdavo, o jų – ne.– Savo biografijoje teigiate, kad nuosavą verslą pradėjote 1990 metais. Įkūrėte įmonę „Efektas“ . Ką Jūs darėte?– Tai buvo dujotiekio statybos verslas. Buvo praėjęs vos mėnuo nuo nepriklausomybės paskelbimo. Vėliau prisidėjo Jolanta, dabar mano žmona, o tada dar tik draugavome. Paskui jau turėjome 4 brigadas, medžiagas veždavome iš Rusijos. Plėtodami dujų verslą susipažinome su įdomiais žmonėmis. Beje, „Lietuvos dujos“ mane supažindino ir su „Gazprom“. Iki tol aš jų ir nežinojau… Visi manė, kad aš čia atsiųstas, o mane nusivežė tuometis energetikos ministras Stasiukynas ir su jais supažindino. – O kaip atsirado UAB „Vikonda“? – Atsirado įvairių įmonėlių ir nusprendėme sukurti koncerną. Visų įmonių raidžių rinkinys – nuo žodžio „Viktor“ ir pridėjome po skiemenį „Vikeda“, „Vistata“, „Vikrema“. Jų veikla skirtinga: ledai, konservai, mėsos produkcija, grūdai, parduotuvės, kavinės.