„Stengiausi išlaikyti buvusį interjerą, aludės dvasią, taip norėdamas grąžinti klaipėdiečius į jų jaunystės dienas. Kartu norėjau supažindinti su šešiolika skirtingų alaus rūšių iš mažųjų Lietuvos alaus daryklų“, – pasakoja vienas iš „Alaus namų“ įkūrėjų, Klaipėdos „Žvejų baro“ savininkas iš Gargždų Ramūnas Šermončius (45).

 

Gyvenimą sieja su alumi

Pirmieji žingsniai aludario karjeroje prasidėjo dar būnant devyniolikos. R. Šermončius pasakoja su draugu pagal jo senelio receptą pradėjęs virti naminį alų. Persikėlęs į Vilnių, atidarė alaus daryklą, tačiau tai liko pomėgiu, o pragyvenimui jis ieškojo kitų šaltinių. „Save išbandžiau kitose darbo srityse, tačiau niekada neapleido mintis savo ateitį sieti su alumi, – teigia alaus gamybos meistras. –Vėliau susipažinus su Vidmantu Laurinavičiumi, kilo mintis atidaryti išskirtinę vietą Vilniuje, kur žmonės galėtų paragauti mažųjų Lietuvos daryklų alaus.“ Taip gimė vilniečiams gerai žinoma aludė „Alaus namai“.

Noras parsivežti idėją į gimtinę

 

„Šie lūkesčiai pasitvirtino – užsukdavo vyresnieji pasipasakoti prie alaus bokalo savo jaunystės istorijų.“

R. Šermončius.

 

„Kadangi esu kilęs iš Gargždų, norėjosi tą pačią idėją atvežti į Klaipėdą“, – „Žvejų baro“ istorijos pradžią prisimena kūrėjas. Tam pasirinko klaipėdiečiams gerai žinomą architektūriškai tinkamą legendinės aludės „Žvejų baras“ vietą. Ten 2011 m. birželį duris atvėrė renovuotas „Žvejų baras“. R. Šermončius stengėsi išlaikyti buvusį interjerą ir aludės dvasią, taip prisikviesdamas vyresnių lankytojų: „Šie lūkesčiai pasitvirtino – užsukdavo vyresnieji pasipasakoti prie alaus bokalo savo jaunystės istorijų, kaip jame leisdavo laiką, taip pat šį barą pamėgo ir jaunimas.“

Aludė, turinti savo dvasią

Po ketverių metų baras persikėlė į naujas patalpas. R. Šermončius džiaugiasi sukūręs bendruomenę, būrį lojalių klientų, kuriuos perkėlė drauge su baro vieta. Baras klaipėdiečiams – tai susitikimų ir bendravimo forma, o ne tik vieta, kur galima išgerti alaus. Baro darbuotojus, klientus ir draugus pašnekovas vadina baro šeima. Kraustantis į naujas patalpas, baras keitė savo interjerą. Atsirado žvejų, laivų interjero detalių, jūros tematika. Baras tampa patrauklesnis į miestą atvykstantiems svečiams.

Užsieniečių traukos centras

Šiuo metu „Žvejų baras“ yra vienintelis Klaipėdos senamiestyje galintis pasiūlyti septyniolika rūšių pilstomo lietuviško alaus. Tai puiki vieta užsieniečiams susipažinti su alaus gamybos tradicijomis. Dėmesį patraukia išskirtinis interjeras, leidžiantis pasijusti kaip kosminiame laive. Vyrauja mėlyna spalva, lubas puošia tikri laivai, jų įranga, bare galima rasti ir tikrų jūros išmestų medžių liekanų.

Klaipėdos krašto subtilybės

Baro savininkas atskleidžia baro verslo specifiką: „Svarbiausia suburti ištikimų klientų ratą.“ Jis neslepia, kad pirmieji metai buvo sunkūs, nes reikia suprasti klaipėdietiško gyvenimo ritmo niuansus. „Devintą, dešimtą valandą vakare visi skuba pietauti, o dieną senamiestyje žmonių tiesiog nerasi“, – pasakoja R. Šermončius. Anot jo, svarbios ir besikeičiančio oro sąlygos: „Kai šviečia saulė, barai tušti, kai lyja, žmonių pilna ir pas mus, ir pas konkurentus.“ Palankią verslui aplinką užtikrina ir nedidelė konkurencija. „Senamiesčio barus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų“, – tikina pašnekovas.

Baras tampa veiklos centru

Šiandien vien tik pardavinėti alų neužtenka. R. Šermončius pasakoja apie įvairius turnyrus, padedančius pritraukti žmonių darbo dienomis: naujo tipo olandiškos šaškės, vykstančios protų kovos ir „Durniaus“ turnyrai. Savaitgaliais groja gera muzika, samdomi didžėjai. Verslininkas pasakoja siekiantis, kad kiekvieną vakarą vyktų skirtinga veikla ir kad žmonės ateitų ne tik išgerti alaus, bet ir įdomiai praleistų laisvalaikį. Staigios plėtros neplanuoja, siekia gerinti baro veiklą ir plėsti ištikimų klientų ratą.

Verslą kurti reikia vienam

Pašnekovas prisimena posakį, kad visi pinigai geriausiai dalijasi iš vieneto, ir pataria verslą kurti vienam. „Tada žinai, kad, jeigu bankrutuoji, pats esi dėl to kaltas, o jeigu pasiseka, gali pats pasidžiaugti. Kuriant verslą keliese, kol nesiseka, dirba visi, o kai atsiranda pelnas, pasidaro ankšta“, – atvirauja verslininkas. R. Šermončius yra vienintelis „Žvejų baro“ savininkas ir neslepia, kad pradžia tikrai sunki, bet džiaugiasi tokiu sprendimu. Pradedantiesiems verslą jis linki sutelkti dėmesį į savo tikslą: „Palinkėčiau nesiblaškyti, žingsnis po žingsnio siekti užsibrėžtos idėjos įgyvendinimo, gerbti savo darbuotojus ir klientus.“

„Žvejų baras“