Veganizmas – šiuo metu sparčiausiai pasaulyje plintantis judėjimas. Vien Jungtinėje Karalystėje per pastaruosius kelerius metus veganų skaičius artėja prie milijono. Lietuvoje veganų skaičius nėra tiksliai žinomas, tačiau socialiniame tinkle „Facebook“ suburta grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu vienija daugiau nei 21 tūkst. narių. Kartu su augančiu veganų skaičiumi sparčiai didėja ir jiems tinkamų produktų paklausa.

Įžvalgomis, kaip sukurti ir plėtoti veganišką verslą, dalijasi Mike’as Hillas (Jungtinė Karalystė), pats valdantis net tris tokius verslus: aukštos klasės restoraną Noridžo mieste, šaldytų veganiškų picų cechą ir rinkodaros tyrimų įmonę, dirbančią su verslais, kurie susiję su sveikatingumu.

Išpopuliarėjo dėl kelių priežasčių

Pasak M. Hillo, tai, kad veganiški verslai kuriasi visame pasaulyje, lemia žmonių sąmoningumas sveikatos, aplinkosaugos ir etiniais klausimais. Sparčiam veganizmo augimui įtakos turėjo ir Pasaulio sveikatos organizacija, paskelbusi, kad augalinė dieta yra sveikesnė už mėsišką.

Pagal pardavimų skaičius per pastaruosius metus stipriai išaugo ir vadinamieji „free-from“ gaminiai (be glitimo, cukraus, laktozės ir kt.). Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje jų parduodama už 470 mln. svarų sterlingų per metus, tačiau prognozuojama, kad iki 2020 m. šis skaičius išaugs iki 673 milijonų.

Dar viena itin sparčiai populiarėjanti mada pasaulyje – fleksitarizmas. Tai augalinė dieta, kuri nėra labai griežta: jos besilaikantieji retkarčiais valgo ir gyvūninės kilmės produktų. Pasak didžiausio pasaulyje sveiko maisto tinklo „Whole Foods“, tai bus didžiausia kitų metų maisto mada.

M. Hillo teigimu, veganizmo idėjas pirmiausia plačiai skleidžia internetas, suteikiantis galimybių burtis ir bendrauti bendraminčiams. Veganų bendruomenė yra itin gerai organizuota ir pastaruoju metu savo žiniai skleisti daugiausia naudoja socialinius tinklus.

Be to, didelę įtaką daro visuotinis atšilimas, miškų naikinimas, vandens ir oro tarša – tam daro įtaką gyvulininkystė, aplinkai atnešanti daugiau žalos nei gamyba ir transportas kartu sudėjus. Gyvulininkystės daromą žalą atskleidžia filmai „Karvių sąmokslas“ ir „Skerdynės“, rodyti netgi per tokias populiarias platformas ir kanalus kaip „Netflix“ ar BBC.

Veganizmo lyderės Europoje – Jungtinė Karalystė bei Vokietija, ypač jų sostinės Londonas ir Berlynas. Toliau rikiuojasi Skandinavijos šalys, o jas itin sparčiai vejasi Baltijos šalys. Įdomu tai, kad pietinėse Europos šalyse, kur žmonės natūraliai valgo daugiau vaisių ir daržovių, veganizmo judėjimas ne toks populiarus.

Kas atsitiks per 10 metų?

Pasak M. Hillo, per dešimtmetį atsiras dirbtinė mėsa – į jos gamybą šiuo metu investuojami milžiniški pinigai. Netgi tokios įmonės kaip „Google“ ar tokios asmenybės kaip Billas Gatesas skyrė tam lėšų. Ši mėsa išauginama laboratorijoje iš tikros mėsos ląstelių.

Maisto magnatai taps veganiški ar bent jau ims siūlyti veganiškų alternatyvų. Pavyzdžiui, žinomas Jungtinės Karalystės prekių ženklas „Quorn“ užsibrėžė per artimiausius kelerius metus tapti veganiškas.

Visame pasaulyje mažėja pieno produktų vartojimas. Dėl aplinkosaugos problemų jį teks dar mažinti.

Galimybės mažoje šalyje

M. Hillas tikina, kad kartais pradėti verslą mažoje šalyje yra lengviau, ypač jei turite gerus ryšius su veganų bendruomene, o juos užmegzti galite per socialinius tinklus. Pradedantiesiems jis pateikia penkis patarimus.

Išsigryninkite, kokį verslo modelį naudosite, ar galima jį mažinti, didinti.

Nusistatykite tikslias kainas. Labai daug jaunų verslų nustato per žemas kainas.

Naudokite socialinius tinklus savo auditorijai pasiekti ir įtraukite ją į savo būsimų produktų kūrimą.

Susiraskite vaizdo tinklaraštininkus, „Instagram“ ir „Youtube“ naudotojus, kuriems aktualūs jūsų produktai. Duokite jiems juos išbandyti ir parengti atsiliepimus.

Būkite pasiruošę priimti sunkius sprendimus, kiek veganiški būsite. Reikia apgalvoti, ar būsite 100 proc. veganiški, ar siūlysite ir kitokių produktų. Pavyzdžiui, jei būsite 100 proc. veganiški ir norėsite įdarbinti tik veganus (taip, tai legalu), ar taip pat naudosite tik tuos tiekėjus, kurie yra veganiški.

Pašnekovas siūlo aklai nesusižavėti veganiško verslo perspektyvomis. Verčiau gerai apskaičiuoti, ar jis neš pelną, mat dauguma veganiškų verslų, veikdami vien tik iš idėjos, žlunga.

„Vegfest LT“ (Gediminos Šalkauskaitės nuotr.)