Lietuvoje neretas klausiamai pažvelgia į žmogų, ištarusį žodį „koučingas“. Nedaug kas žino, kas tai apskritai yra, be to, žodis skamba nelietuviškai. Su Baltijos koučingo centro specialistais Inga Tamošiūnaite ir Edvardu Sadovskiu pabandėme išsiaiškinti, kuo tai gali padėti asmeniniais, karjeros ir verslo klausimais.

Klausti ir klausyti

Tamošiūnaitė pasakoja, kad vadinamasis koučingas* – tai klausymasis, girdėjimas, ko žmogus nepasako, ir klausimų uždavimas laiku. Vis dėlto ugdomasis vadovavimas nėra mokymai.

„Mes neduodame žmogui patarimų, mes tiesiog praplečiame akiratį, padedame suvokti, kur jis eina ir ko nori“, – sako I. Tamošiūnaitė.

E. Sadovskis pritaria kolegei ir priduria, kad jų darbas yra kelti klausimus žmogui, kad jis rastų reikiamus atsakymus. „Žinoma, ne visi mėgsta ir nori kalbėti, atsakinėti, tačiau mums svarbiausia, kad klausimai priverstų galvoti ir sau pateikti atsakymus“, – teigia E. Sadovskis.

„Vadovo ugdytojo užduotis yra padėti susitvarkyti su vidiniu nerimu ar išgyvenimais, trukdančiais siekti tikslų, arba bent jau juos sumažinti. Tada klientas išnaudos daugiau įgimto potencialo ir sieks ambicingesnių tikslų“, – pasakoja I. Tamošiūnaitė.

E. Sadovskio teigimu, yra žmonių, kurie mano, kad pakaktų pasiskaityti literatūros apie ugdomojo vadovavimo techniką ir pavyktų rasti visus atsakymus į savo klausimus, tačiau taip nėra.

„Žinoma, literatūra galima naudotis ir ji gali padėti, tačiau kai žmogus yra situacijoje, iš kurios neranda tinkamos išeities, bet siekia optimalaus rezultato, reikia pagalbos iš šalies, nes savo situaciją kiekvienas visuomet vertina subjektyviai“, – sako I. Tamošiūnaitė.

Moteris pasakojo, kad ugdomojo vadovavimo mokomasi sertifikuotose mokyklose. Lietuvoje veikia Baltijos koučingo centras. Anksčiau to dažniausiai būdavo mokomasi Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Lietuvoje ugdomasis vadovavimas dar nėra toks populiarus kaip užsienio šalyse, kur kiekvienas sėkmės lydimas verslininkas turi asmeninį vadovą ugdytoją. „Kas žino apie šią paslaugą ir ja naudojasi, pastebi vieną dalyką: rezultatas gaunamas labai greitai. Užtenka poros sesijų ir jau matomas teigiamas poveikis žmogui, jis pripažįsta per porą savaičių priėmęs daugiau reikalingų svarbių sprendimų nei per visą gyvenimą“, – teigia E. Sadovskis.

Pagalba verslui

Norintys sėkmingai vadovauti savo verslui žmonės kartais ne tik pasinaudoja vadovų ugdytojų paslaugomis, bet ir ateina mokytis. „Personalo vadovai, vidutinio lygio vadovai, kurie įgytas žinias ketina taikyti savo darbe, o ne tapti vadovais ugdytojais, neretai pasirenka šiuos mokymus siekdami optimalių verslo rezultatų“, – teigia I. Tamošiūnaitė.

E. Sadovskio teigimu, ugdomasis vadovavimas verslui, pradedančiajam verslininkui yra naudingas tuo, kad padeda greičiau ir patogiausiu būdu siekti tikslų.

„Į mus kreipiasi ir sėkmės lydimi verslininkai, kuriems padedame suprasti, ar savų tikslų link jie juda reikiamu greičiu, ar ne per daug apsikrauna ir ar negalėtų pasiekti to paties rezultato paprasčiau, – pasakoja E. Sadovskis. – Į mane dažnai kreipiasi verslininkai, ieškodami atsakymų, kodėl jo versle yra vienokia ar kitokia situacija. Sesijų metu išsiaiškiname, kad problema yra daugiau asmeninė nei darbinė.“

Įmonių galvos su vadovų ugdytojų pagalba neretai sprendžia įvairius personalo klausimus. „Mes galime padėti suprasti, kodėl vienoje ar kitoje grandyje darbas nevyksta taip sėkmingai grupiniuose personalo užsiėmimuose“, – sako I. Tamošiūnaitė.

„Mano praktikoje buvo situacijų, kai vidutinės grandies vadovas, finansų srities specialistas, po kelių sesijų nusprendė tapti fotografu. Tam jį pastūmėjo atleidimas iš darbo ir galimybė nevaržomai atrasti save su vadovo ugdytojo pagalba. Jis iki šiol verčiasi fotografija“, – apie potencialias verslininkų galimybes peržengus komforto zoną pasakoja vadovė ugdytoja I. Tamošiūnaitė.

Akivaizdu, kad kartais, kai nematome atsakymų į asmeninio gyvenimo ar verslo klausimus, į pagalbą gali ateiti vadovai ugdytojai, tarp kurių paprastai būna verslininkų, medikų ar kitos srities specialistų.

Vadovų ugdytojų patarimai

Nauji metai atneša iššūkių. Tai tinkamas laikas susirašyti 2013 metų tikslus. Kaip tai padaryti? Paimkite popieriaus lapą ir surašykite tai, ko norėtumėte, kad per 2013 metus įvyktų. Tikslų gali būti tiek, kiek norite, tačiau praktika rodo, kad įvykdome iki 10 išsikeltų tikslų. Tikslus turite formuluoti būtuoju laiku, pvz., aplankiau, nusipirkau, padariau ir pan. Popieriaus lapą su surašytais tikslais laikykite tokioje vietoje, kad kiekvieną vakarą paimtumėte ir perskaitytumėte. Tikėtina, kad įvykdysite mažiausiai 50–70 procentų tikslų.

Kai žmogus nori išgirsti daugiau nuomonių, yra „mentorių stalas“. Šis metodas geras tuo, kad gauni atsakymus/nuomones ir tuo metu, kai žmogus nenori ar negali realiame gyvenime paklausti. Pirmiausia, kad ir kur būtumėte, atsipalaiduokite ir vaizduotėje susikurkite vietą, kurioje jaučiatės gerai ar norėtumėte dabar būti. Jei vaizduotėje šioje vietoje jau esate, įsivaizduokite 4 ar 5 patarėjus. Tai gali būti ir jums žinomi žmonės, ir veikėjai, ir susikurti žmonės. Kai jau įsivaizduojate savo patarėjus, pasikvieskite juos po vieną į savo įsivaizduojamą vietą ir paklauskite rūpimo klausimo. Kalbėkite su pasikviestu asmeniu tol, kol gausite atsakymus. Taip kartokite su kiekvienu patarėju.

* Pripažintas lietuviškas atitikmuo, toliau vartojamas iš šiame straipsnyje, yra ugdomasis vadovavimas. – Red.