Lyderystė versle yra vienas svarbiausių aspektų, siekiant išlaikyti organizaciją. Vieni apie lyderystę kalba kaip apie įgimtą, kiti itin tam prieštarauja ir pabrėžia, kad lyderystės galima ir išmokti. Kaip yra iš tiesų, pasakojo verslo konsultantė ir Islandijos universiteto Verslo ir vadybos katedros docentė ir Projektų vadybos instituto vadovė dr. Inga Minelgaitė.

Lietuviai linkę labiau domėtis verslo lyderyste nei islandai

Lietuvių ir islandų domėjimosi verslo lyderyste skirtumus dažnai gana sunku išskirti, nes abiejose šalyse yra skirtingo tipažo vadovų. „Nors Lietuvoje įmonės labiau hierarchiškos, tačiau bendra tendencija ir Lietuvoje, ir Islandijoje yra ta, kad organizacinės hierarchijos plokštėja. Vienas pagrindinių skirtumų – skeptiškesnis islandų požiūris į universalias lyderystės formas, kai lietuviai yra linkę domėtis pasaulinėmis tendencijomis. Pasak pašnekovės, skirtumą lemia ir mažesnės Islandijos galimybės domėtis verslo lyderystės tematika. Šalis yra gana maža, todėl automatiškai ji generuoja mažiau mokymų, konferencijų ar svečių pasikvietimo galimybių šalyje.“

Įgimtas lyderiavimas – tik dalis sėkmės

Nors dažnas sako, kad lyderiais gimstama, o ne tampama, I. Minelgaitė nelinkusi sutikti su šiuo teiginiu: „Mano nuomone, nesvarbu, kokioje profesijoje, bet prigimtiniai duomenys – tai tik dalis sėkmės: šokis, sportas, menas, lyderystė. Todėl trumpas atsakymas būtų – tobula, kai žmogus turi prigimtinių savybių ir dar nuolat tobulina save kaip lyderį. Kita vertus, ką turime galvoje užduodami sau klausimą, ar lyderiais gimstama, ar tampama. Dažniausiai šis klausimas užduodamas gerą lyderį siejant su charizmatiškąja arba herojiškąja lyderyste. Tačiau šiandien lyderystės teorijų gausa mums rodo platų efektyvios lyderystės spektrą: autentiškoji, pasidalytoji, orientuota į sekėją ir t. t. Visos šios teorijos – tai profiliai, kuriuose galime atpažinti save. O tai padarę dirbti su būtent mūsų tipui būdingu stiprybių ir silpnybių deriniu.“

Pagrindinė lyderių kliūtis – keliamų tikslų gausa

„Lyderystė pačia bendriausia prasme yra tikslo siekimo procesas, kuriame dalyvauja lyderis (-iai) ir sekėjas (-ai). Lyderio darbe tikslo pasiekimas vis dar išlieka aktualiausias. Tačiau iš šiuolaikinio lyderio tikimasi kur kas daugiau. Visų pirma, ne tik finansinių tikslų įgyvendinimo, o ir, tarkim, reprezentavimo, asmeninio pavyzdžio, veiklos organizavimo orientuojantis į tvarumo principus ir t. t.“, – sako verslo konsultantė ir pabrėžia, kad lyderiui keliami tikslai kartais netgi prieštarauja vienas kitam. Labai svarbu mokėti valdyti keliamus lūkesčius, o ne susikoncentruoti į vieną tikslą. Sėkmingas lyderis turi atrasti pusiausvyrą tarp lūkesčių ir susidėlioti juos pagal prioritetus.

Ko reikėtų vengti siekiant sėkmingo lyderiavimo?

I. Minelgaitė kaip vengtiną dalyką įvardija sąstingį: „Jei reikėtų pasirinkti vieną atsakymą, tai sakyčiau, kad šiandien pavojingiausias yra sąstingis – užstrigimas savo paties susiformuotų prielaidų ir idėjų griežtame rėme. Šiandienos pasaulyje lankstumas (angl. agility) yra ne prabanga, o būtinybė. Propaguodama lankstaus mąstymo idėją, visai neturiu galvoje, kad reikia vaikytis kiekvieną idėją kaip potencialią „eureka“. Tikrai ne. Tiesiog neatmeskime idėjų dar prieš jas įvertindami vien todėl, kad jos netelpa į mūsų susidėliotus stalčiukus.“

Svarbiausi patarimai sėkmingam lyderiui

Nuolatinis augimas. Šis patarimas yra labai skirtingas kiekvieno lyderio atveju, todėl augimą apibendrinti labai sudėtinga. „Gal tai formalūs mokslai lyderystės srityje, gal būtinybė stiprinti kompetencijas socialinio ir emocinio intelekto srityje, gal techninių žinių gilinimas, gal jau mano minėto polinkio į sustabarėjusį mąstymą atsikratymas. Šiame augime svarbu neužstrigti vienoje srityje, o žvelgti į jį holistiškai, matant save kaip asmenybę, lyderį, sekėją, kolegą ir t. t., ir augti visuose šiuose vaidmenyse“, – pataria Islandijos universiteto Verslo ir vadybos katedros docentė.

(Savi)refleksija. Pašnekovė mini, kad savirefleksijos procesas yra viena geriausių priemonių augti patiems kaip lyderiams ir padėti augti savo darbuotojams ar komandos nariams: „Gebėjimas pažvelgti į procesus ir į(si)vertinti juos. Kas sekasi, o kas nesiseka, kodėl? Atvirai kalbėtis su savimi ir grindžiant šio pokalbio išvadomis keisti ateities planus ar strategijas.“

Gebėjimas pažvelgti į dalykus „iš paukščio skrydžio“ – kokie jie yra dabar ir kokie galėtų būti. Labai svarbu mokėti atsitraukti nuo įprastų veiklų, o tam visi turi skirtingas formas, leidžiančias laikinai pamiršti jau nuveiktus darbus lyderystės procese ir naujomis akimis pažvelgti į situacijas. „Tuomet į įmonę, veiklos sektorių, pasaulines tendencijas žvelgiame kūrybingai ir mąstome, kaip yra ir kaip galėtų būti. Užduodama daug klausimų „kodėl“: kodėl būtent taip vyksta, kodėl tai veikia, kodėl neveikia? Iš to dažnai pereiname į „kaip“: kaip galėtų būti, neįspraudžiant savęs į jokius rėmus ir su nusiteikimu, orientuotu į sprendimus, o ne į kliūtis“, – apibendrina I. Minelgaitė.