„Svarbiausia, kad tau pačiam patiktų tai, ką darai, – sako Artūras Račas, žinomas žurnalistas ir vienas skaitomiausių šalies tinklaraštininkų, paklaustas apie sėkmingo tinklaraščio receptą. – Jeigu rašai nuoširdžiai, nieko nesitikėdamas, tas jaučiama ir, svarbiausia, tai mato skaitytojai.“Nuoširdumo tinklaraščio racas.lt autoriui išties netrūksta, bet ar tik jis lemia populiarumą? Pažvelkime į kelis skaitomiausius tinklaraščius.Nors Lietuvos tinklaraštininkai (save vadinantys blogeriais, o savo kūrinius – blogais), palyginti su užsieniečiais, tik žengia pirmuosius žingsnius, skųstis mažu lietuviškų tinklaraščių skaičiumi negalime. Pasirodo, apžvalgininkai, kurie pranašavo lėtą jų merdėjimą, gerokai klydo. Internete gausu įdomių, dažnai lankomų bei komentuojamų lietuviškų tinklaraščių, kurių autoriai gali pelnytai didžiuotis savo skaitmeniniais kūdikiais.Tinklaraščių populiarumas ir skaitomumas nuolat matuojami naudojant įvairaus tipo reitingus, kurių, panašiai kaip ir užsienyje, netrūksta. Vienas tokių reitingų pavyzdžių – populiariausių lietuviškų tinklaraščių sąrašas, pateikiamas svetainėje loger.lt. Tinklaraščiai čia surūšiuoti pagal automatiškai kasdien atnaujinamus „Feedburner“ duomenis, bet reitingo lyderiai praktiškai nesikeičia.Populiariausio Lietuvos tinklaraščio titulas, remiantis jau minėtu loger.lt, priklauso šeštus metus gyvuojančiam tinklaraščiui www.Radiocool.ltJo savininkas vilnietis Darius Vainilavičius atstovauja grupei tinklaraštininkų, kurių internetinė kūryba apibūdinama žodžiais „visko po truputį“. D. Vainilavičiaus tinklaraštyje rasime ne tik naujienų iš naujųjų technologijų ar išradimų pasaulio. Radiocool.lt lankytojai, kurių dauguma užsuka kiekvieną dieną, gali taip pat mėgautis humoro skyreliu, susipažinti su reklamos pasaulio naujienų apžvalga, gauti naudingų patarimų, susijusių su kompiuterija.Pasak D. Vainilavičiaus, pagrindinė jo tinklaraščio atsiradimo priežastis – noras pasidalyti įdomia bei neretai naudinga informacija, rasta neaprėpiamose interneto platybėse. „Prieš 6 metus „G+“ net nekvepėjo, o „Facebook“ buvo mažai žinomas, tad pasirinkau tinklaraštį kaip būdą informacijai skelbti“, – sako radiocool.lt autorius.D. Vainilavičiaus skaitytojų branduolį sudaro žmonės, kurie domisi technika, šiuolaikinėmis technologijomis ir kuriems patogu gauti koncentruotą informaciją, surinktą vienoje vietoje. Paklaustas apie geriausių temų ir jas lydinčių įrašų pavyzdžius, populiariausias Lietuvos tinklaraštininkas teigia, kad prie tokių priskirtų antžeminę televiziją ir muitus, galiojančius perkant prekes internetu. Būtent šios temos, anot radiocool.lt sumanytojo, buvo skaitomiausios, surinko daugiausia komentarų.O štai A. Račas, tinklaraščio racas.lt (antro pagal populiarumą – aut. past.) autorius, teigia, kad negalėtų išskirti temos, kuri sulaukė didžiausio skaitytojų susidomėjimo. „Be galo sunku parinkti arba išskirti temą, kuri pritraukia dėmesį. Kartais tai gali būti politika, o kartais kas nors kita. Kartais vieno ar kito įrašo populiarumą lemia gera antraštė arba konkretus sakinys. Taigi auksinės taisyklės nėra“, – teigia A. Račas, tapęs tinklaraštininku prieš ketverius su puse metų.Paklaustas, kodėl ryžosi rašyti tinklaraštį, žinomas Lietuvos žurnalistas sako, kad tai puiki terpė rašyti nevaržomai. „Kartu tai savotiška laisvalaikio forma, malonumas – kaip ir žaisti krepšinį“ – teigia A. Račas, kuris įrašams, jų komentavimui, bendravimui su tinklaraščio skaitytojais skiria mažiausiai valandą per dieną.„Mesdamas rūkyti negalėjau užmigti naktimis“, – taip savo tinklaraščio „Buržujaus rašinėliai“ atsiradimą aiškina Mykolas Kleckas, gavęs „Login 2012“ apdovanojimą „Geriausio metų tinklaraščio“ kategorijoje. Šio kūrybingo vaikino tinklaraštis laikomas vienu ilgiausiai ir produktyviausiai gyvuojančių tinklaraščių Lietuvos padangėje.Kaip ir radiocool.lt atveju, „Buržujaus rašinėlių“ taikiklyje platus temų pasirinkimas: politika, biurokratiniai procesai, visuomenės fobijos, mitingai. M. Kleckas įsitikinęs, kad skaitomiausi yra jo subjektyvūs reportažai iš šalyje vykstančių mitingų. „Vos tik koks mitingas, apie kurį mane informuoja, iškart rašau“, – sako produktyviausias Lietuvos tinklaraštininkas, neretai vadinamas interneto žvaigžde.Lietuvoje skaitomi ne tik tinklaraščiai, vienaip ar kitaip susiję su politinių aktualijų apžvalga arba pristatantys IT, šiuolaikinių technologijų pasaulio naujienas. Dėmesio verti kol kas negausūs tinklaraščiai, kurie nagrinėja maisto ruošimo aktualijas. Vienas tokių pavyzdžių – jau kelerius metus gyvuojantis projektas „Tasty Art“.Jo autorė lietuvė Brigita, šiuo metu gyvenanti Italijoje, savo tinklaraštį apibūdina kaip „mergaitišką, romantišką ir pozityvų dienoraštį, skirtą tiems, kurie nori pajusti, kaip prancūzai sako, joie de vivre (liet. gyvenimo džiaugsmą), ir kaip italai sako, dolce vita (liet. saldų gyvenimą). Pasak Brigitos, „Tasty Art“ atsirado iš noro išmokti ruošti valgyti. „Pamaniau, kad internetinio dienoraščio pildymas yra puikus būdas to išmokti, – sako tinklaraščio savininkė. – Pastebiu, kad jame liko daug asmeniškumų, bene su kiekvenu receptu šalia eidavo kasdienių nuotykių, atradimų ir filosofijų aprašymai.“Bėgant laikui Brigitos tinklaraštis virto ne tik maisto, bet ir gyvenimo būdo tinklaraščiu. Kaip ir jau minėtas A. Račas, viena iš nedaugelio merginų tinklaraštininkių pabrėžia, kad jį kuriant svarbu būti nuoširdžiam. „Skaitytojams labiausiai patinka, mano manymu, nuoširdūs įrašai, o jeigu kalbame apie maistą, dažniausiai užklysta saldumynų mėgėjai. Todėl įrašai apie sausainius, pyragėlius ir pyragus sulaukia daugiausia dėmesio“, – sako Brigita, rašanti saulėtoje Ligurijoje.Šalia grynai asmeninių atsiranda kolektyvinių tinklaraščių pavyzdžių, tokių kaip „Dansu Dansu“ ar „Common Sense“. Audrius Vasiliauskas, vienas „Common Sense“ bendraautorių, taip apibūdina tinklaraščio atsiradimo tikslą: „Norime, kad sveikas protas versle (ir gyvenime!) būtų sutinkamas kuo dažniau.“„Esame nepataisomai sugadinti apribojimų teorijos (visuotinė teorija, sukurta dr. Eli Goldratt, teigianti, kad kiekviena sistema privalo turėti bent vieną apribojimą, o įmonės pagrindinis tikslas yra uždirbti pinigų – aut. past.), todėl sveiko proto ideologija įžvelgiama ir mūsų įžvalgose“, – pabrėžia A. Vasiliauskas, kurio, kaip ir kitų tinklaraščio autorių, verslininko patirtis leidžia į aprašomus dalykus, temas pažvelgti ne tik iš samdinio pozicijos.Žiūrint tiek į „Dansu Dansu“, tiek į „Common Sense“ ar į keletą kitų panašių tinklaraščių veiklą nesunku pastebėti, kad jų autoriai didelį dėmesį skiria ne tik temų įvairovei, bet ir įrašų, bendro dizaino kokybei. Pasak A. Račo, tai byloja, kad lietuviška terpė tobulėja. „Mes turime gerų režisierių, scenaristų, sportininkų, tai kodėl negalime turėti gerų tinklaraštininkų?“ – svarsto racas.lt autorius ir tuoj pat priduria, kad naivu tikėtis, jog skaitomas tinklaraštis būtų komerciškai sėkmingas.Žinomas Lietuvos žurnalistas įsitikinęs, kad rašant tinklaraštį vien lietuviškai galvoti apie finansinę naudą yra tiesiog juokinga. Vis dėlto jis neabejoja, kad uždarbiavimas Lietuvoje pasitelkus tinklaraščius yra tik laiko klausimas. O laukti, pasak jo, reikės mažiausiai dešimt metų. „Džiugu, kad lietuviškoje tinklaraščių terpėje atsiranda vis daugiau ne tik įdomių, bet ir kokybiškų, kompetentingų tinklaraščių pavyzdžių“, – sako racas.lt autorius, lyginantis tai su žiniasklaida. Tik virtualiojoje erdvėje, A. Račo teigimu, viskas vyksta kur kas greičiau nei tradicinėje žiniasklaidoje. Tinklaraščiai greičiau atsiranda, greičiau iškyla, bet ir greičiau numiršta.Tam, kad tinklaraštis būtų populiarus ir skaitomas, reikia ne tik nuolat jį atnaujinti, siekti kokybės, bet ir nuoširdumo. Būtent šią tinklaraščio autoriaus savybę kaip ypač svarbią paminėjo dauguma pašnekovų. Tad prieš kurdami tinklaraštį pagalvokime, ar galėsime būti nuoširdūs sau ir kitiems. Sėkmės!