Lietuvoje, įvairių tyrimų duomenimis, tik 30 proc. gyventojų apsiperka internetu. Tad augančiam e. verslui šalies rinka – per menkas kąsnis. Išeitis – plėtra į užsienio rinkas. Kaip čia perkelti e. pardavimus? Kitų valstybių siūlomos galimybės, tendencijos, teisiniai ir mokesčių niuansai aptarti konferencijoje „Business Drive: e. verslo plėtra užsienyje“ – patirtimi ir patarimais dalijosi verslininkai ir specialistai.

Verslą būtina pritaikyti

Grožio prekių parduotuvės „Harmony Life“ įkūrėjas ir vadovas Tomas Kapočius (nuotr. dešinėje) sakė, kad veiklos pradžioje išbandė dešimtį verslų, kol atrado dabartinę sėkmingą nišą. Tik tada, kai vietinė rinka pasirodė per maža, nusprendė plėstis į užsienį – pirmiausia persikėlė į Švedijos rinką. Dabar e. prekyba užsiima 19 šalių.

„Pamatėme, kad mūsų kosmetiką perka įvairaus amžiaus, rasių, tautybių žmonės. Tai rodo, kad žmonių pagrindiniai poreikiai visose šalyse yra vienodi. Todėl manau, kad verslo, kurio niša paklausi savo šalyje, idėja veiks ir kitur“, – pasakojo pranešėjas.

E. verslui, norinčiam sėkmingai užkariauti užsienio rinkas, T. Kapočius patarė lokalizuotis – prisitaikyti prie vietinių taisyklių ir vartotojų įpročių, taip pat nustatyti tokius prekių pristatymo ir apmokėjimo būdus, kurie būdingi konkrečioje šalyje. Būtina ir e. parduotuvę išversti į vietinę kalbą. Tai sudaro gana dideles išlaidas, tačiau be šios paslaugos plėtra į užsienio rinką neįmanoma.

Verslininkas teigė, kad veikiant užsienyje svarbu tapatinti save su vietine įmone. Kontaktuose būtina turėti tos šalies telefono numerį ir teikti paslaugas jų kalba. „Harmony Life“ visus skambučius nukreipia į Lietuvą, kur į juos atsakoma, atsižvelgiant į tai, iš kur skambinama. „Jei skambinama iš Lenkijos, tuomet Lietuvoje atsilieps lenkiškai kalbantis darbuotojas, kuris užtikrins sklandų aptarnavimą. Skambučių peradresavimas yra tikrai nebrangus. O ir Lietuvoje žmonių, mokančių užsienio kalbas, tikrai netrūksta“, – patirtimi dalijosi T. Kapočius.

„Negaliu pasakyti, kad sėkmingai dirbdami Lietuvoje, taip pat pasirodysime ir kitose šalyse. Tačiau greita ir plati plėtra mums pasiteisino. Taip galime išskaidyti riziką“, – tikino pranešėjas.

E. verslas auga

Kokios e. verslo tendencijos vyrauja Lietuvoje ir pasaulyje? Apie tai pasakojo SEB banko Klientų segmentų vadybos ir inovacijų skyriaus vadovė Aistė Baublienė (nuotr. kairėje). Ji pabrėžė, kad Lietuvoje e. parduotuvės vis populiarėja. Prieš ketverius metus internetu pirko tik 16 proc. lietuvių, dabar – apie 30 procentų. E. prekyba Europos šalyse klesti – labiausiai Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Vokietijoje, kur net 70–80 proc. gyventojų apsiperka e. erdvėje.

A. Baublienė sakė, kad viena naujausių e. prekybos idėjų kilo Pietų Korėjoje. Parduotuvės persikėlė į metro stotis. Čia iškabinti plakatai su prekėmis ir specialiais kodais. „Juos po darbo pavargę ir išalkę žmonės nuskenuoja išmaniaisiais telefonais. Į juos gauna informaciją apie prekes, jas užsako, sumoka ir gali pasirinkti atsiėmimo būdą – pakeliui užsukti į parduotuvę ar gauti tiesiai į namus“, – kalbėjo pranešėja.

Nors e. prekyba plečiasi, pastebimos fizinio ir e. verslo jungtuvių tendencijos. E. parduotuvės, net tokie gigantai kaip „Amazon“ ar „Google“, atidaro fizines parduotuves. Mat vieni klientai brangių prekių nenori pirkti nepačiupinėję ir neapžiūrėję, o kiti visai netrokšta laukti, kol daiktą pristatys. „Svarbu suprasti, ką savo e. paslauga klientui duodi: taupai jo laiką, o gal ir pinigus? Ji neturi būti pateikta fragmentuotai – viskas privalo būti perkelta į e. erdvę, kad žmogui netektų papildomai kažkur eiti“, – patarė A. Baublienė.

Ką, kam, kur ir kaip?

E. verslui, besiplečiančiam į užsienį ar ketinančiam tai daryti, svarbu žinoti tam tikrus teisinius niuansus. Tai konferencijoje pabrėžė ir advokatų kontoros „Primus“ partnerė, advokatė Ernesta Žiogienė (nuotr. dešinėje): „Sukant į kitų šalių rinką, reikia užduoti sau keturis klausimus: ką, kam, kur ir kaip norime parduoti?“

Verslas, nustatęs parduodamas prekes ir paslaugas, turi išsiaiškinti joms keliamus reikalavimus: licencijavimo, intelektinės nuosavybės, mokesčių taisykles ir reikalavimus.

E. Žiogienės teigimu, būtina išskirti ir potencialų pirkėją – tai vartotojas, verslas ar valstybinės įstaigos. Taip pat svarbu apsibrėžti galimą rinką. Pavyzdžiui, ES valstybėse taisyklės bus panašios, o kitose šalyse gali kardinaliai skirtis. Na, o išsiaiškinti, kaip parduoti, reiškia atkreipti dėmesį į savo veiklos formą.

„Dar reikšmingos sutartys ir kiti dokumentai. Tai nuostatos ir sąlygos, kurios pateikiamos internetu apsiperkantiems vartotojams. Nors šie į jas nekreipia dėmesio – tiesiog varnele pažymi su viskuo sutinkantys, verslas gali šiuose raštuose sudėlioti atsakomybes. Svarbu jų aklai nekopijuoti iš konkurentų – pritaikyti savo verslui“, – dėstė E. Žiogienė.

Paini mokesčių sistema įkandama

„KM Consulting“ įkūrėja, konsultantė Kristina Makaveckaitė (nuotr. kairėje) įmonėms, norinčioms pardavimus plėsti į užsienio šalis, patarė išsiaiškinti, kokios mokestinės prievolės augs ir kokia bus jų įtaka pajamų bei pelno maržai.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad mokesčių tarifai šalyse skirtingi, tad ir jų dydžiai skirsis. Todėl būtina žinoti, kuriai šaliai teks atriekti mokesčių dalį. Be to, svarbu, kad pačios apmokestinimo taisyklės priklauso nuo pardavimų pobūdžio – prekiaujama prekėmis ar paslaugomis. „Pavyzdžiui, jei Lietuvos apmokestinamasis asmuo teikia paslaugas Vengrijoje, čia turi registruotis į PVM mokėtojų registrą, pildyti atskirą deklaraciją ir mokėti tos šalies mokesčius“, – pabrėžė K. Makaveckaitė.

Ji patarė sumažinti administracinę naštą ir registruotis į MOSS sistemą, leidžiančią registruotis vienos šalies PVM mokėtojų registre, teikti vieną deklaraciją ir mokėti vieną PVM. E. verslui, paslaugas parduodančiam ne ES šalyse, galioja tos pačios taisyklės, bet MOSS sistema jau neveikia.

„Kiek kitokia tvarka galioja prekių pardavimui. Verslas, pradėjęs prekiauti prekėmis už Lietuvos ribų, turėtų kiekvienoje šalyje stebėti savo pardavimus. Jei kurioje nors valstybėje jie viršys numatytą ribą, reikės registruotis PVM mokėtoju. Pavyzdžiui, Latvijoje nustatyta pardavimų riba – 35 tūkst. eurų. Ją viršijęs apmokestinamasis asmuo turi registruotis Latvijoje PVM mokėtoju, čia mokėti nustatytą PVM mokestį“, – aiškino pašnekovė.

K. Makaveckaitė pabrėžė, kad mokesčių sistema gali atrodyti sudėtinga. Tačiau painūs mechanizmai negali verslo sustabdyti nuo sprendimų. Tad svarbu išdrįsti kreiptis pagalbos į šalių mokesčių administratorius ir institucijas.

Business drive konferencija 11-29 (BFL/Karolio Kavolėlio nuotr.)