Viena didesnių rizikų laisvai samdomiems darbuotojams (angl. freelancer) – negauti atlygio laiku, ar net – negauti apskritai. Egzistuoja kelios paprastos taisyklės, kaip apsidrausti nuo nesąžiningos darbo pabaigos:

– Pasirašyk sutartį. Joje turėtų būti nurodyta tiksli suma už konkretų darbą, atsiskaitymo būdas bei terminas.

– Prašyk avanso. Tame nėra nieko gėdingo – prieš pradėdamas darbus tu juk nori būti įsitikinęs kad užsakovas, kaip ir tu, žiūri į darbą rimtai, ir yra nusiteikęs už darbą atsilyginti?

– Neperduok pabaigtų darbinių failų užsakovui, kol neatsiskaitėte, ypač, jei negavai avanso ir neturi pasirašytos sutarties (žodinė sutartis ne tokia svari). Aptarsiu kelias konkrečias situacijas, galimas liūdnas jų pabaigas, bei kaip to išvengti. Tikriausiai tai nevisi galimi scenarijai, tačiau esmė yra tame, jog pasirinkimai visada yra keli – reikia tik to nepamiršti, ir nenukeliauti pačiu nesaugiausiu keliu.

Pirma situacija. Darbinių failų atidavimas užsakovui, dar negavus pinigų ir nepasirašius sutarties.

Būna neįtikėtinai iškalbingų užsakovų, sudarančių teisingo, sąžiningo, teigiamo žmogaus įspūdį, ir mokančių labai įtikinamai paaiškinti, kad darbas reikalingas tuojau pat. Greičiausiai daugeliu atvejų užsakovas ir neketina tavęs apgauti, tačiau niekad nežinai kada taip gali nutikti, todėl verčiau pasirūpink garantijomis iš anksto.

Patarimas: koks sąžiningas beatrodytų užsakovas – prieš atiduodant darbinius failus patartina turėti sutartį bei darbų priėmimo perdavimo aktą su užsakovo parašais ir antspaudais. Patariu sutartyje nurodyti ir laikotarpį, per kurį užsakovas turi sumokėti sutartą sumą (kitaip jis gali sumokėti kada panorėjęs – neturėsi teisinio pagrindo ginčytis). Turint tokį dokumentą atlyginimą blogiausiu atveju galima išsireikalauti teisme. Dokumento neturint, teismo galima ir nelaimėti – įrodyti darbo autorystę bus sudėtinga. Nebent pasinaudosi penktuoju patarimu.

Antra situacija. Pasirašyti abu autorinės sutarties egzempliorius ir darbų perdavimo aktus, atiduoti atliktus darbus ir laukti, kol užsakovas pasirašęs gražins vieną dokumento egzempliorių.

Rezultatas – pats jokio dokumento neturi, o užsakovui tavęs nebereikia – pas jį ir darbai, ir popieriai..

Patarimas: jeigu situacija tokia, kad nėra galimybės abiem šalims pasirašyti sutarčių tuo pačiu metu – kol neturi vieno sutarties egzemplioriaus su antros šalies parašais – neatiduodi ir failų. Tuomet gausi sutartį su parašais greitai – užsakovui juk reikalingi failai. O tau reikalinga garantija, kad užsakovas nedings su atliktais darbais – ta garantija ir yra galiojanti pasirašyta sutartis, su nurodyta suma bei atsiskaitymo laikotarpiu. Kitas variantas – „atsiskaitome pilnai, ir persiųsiu visus atliktus darbus“.

Trečia situacija. „Jau pervedžiau tau pinigus, bet kadangi naudojuosi kitu banku nei tu – pinigus gausi ryt/poryt. O dabar atsiųsk darbus, nes man jau dega“.

Patarimas: Jeigu neturi pasirašytos sutarties – patarčiau luktelti kol pinigai pasieks sąskaitą. Mandagiai pasakyti galima taip „dėkoju, aš paruošiu tvarkingus failus atidavimui, ir persiųsiu iškart, kai tik pinigai pasieks mano sąskaitą.“ Kažkokia garantija reikalinga, o šiuo atveju tu jos neturi – rizikuoji likti be nieko.

Ketvirta situacija. Nepasitikėk per daug žmogumi, tik todėl kad jis tavo draugo draugas, ar pažįstamo pažįstamas. Protingi žmonės sako: „kur prasideda pinigai – draugystės baigiasi“, o jis juk net ne tavo draugas. Esu girdėjusi ne vieną istoriją, kaip geri bičiuliai susipyksta dėl to, kad vienas nuvilia kito pasitikėjimą, todėl jei nori kad taip nenutiktų – tiesiog nebūk pernelyg patiklus – elkis profesionaliai, naudokis ne pasitikėjimu, o sutartimis.

Penkta situacija. Jei vis dėlto nutinka tokia situacija, kai nėra galimybės pasirašyti raštiškos sutarties, gauti avanso, ar tenka perduoti pabaigtus darbus anksčiau, nei tai susitvarkei – paskutinis, penktas patarimas:

Paprastas būdas apsaugoti savo darbą, kad užsakovui atsisakius sumokėti atlygį, ir neturint sutarties, galėtum nesunkiai įrodyti autorystę (kai darbas yra naudojamas, nors už jį atsiskaityta nebuvo). Išsiųsk sau adresuotą registruotą laišką, kurio viduje – tavo autorinis darbas. Atsispausdink dizainą, ar tekstą kurį sukūrei, programinį kodą kurį parašei. Gavęs laišką jo neatplėšk, o pasidėk prie dokumentų ir saugok. Jei užsakovas atsisakys sumokėti atlygį – šis neatplėštas registruotas laiškas bus įrodymas, kad dieną, kai buvo uždėtas pašto antspaudas tu jau buvai sukūręs darbą – tad esi jo autorius, nebent užsakovas įrodytų, jog turėjo darbą jau anksčiau.

Esu įkliuvusi į kelias nemalonias situacijas, kai atlyginimas stipriai vėlavo, ar jo taip ir nesulaukiau. Tuomet labai pykau, keikiau „blogus užsakovus“. Dabar į tai žvelgiu šiek tiek kitaip – jei likau apgauta – vadinasi kažką dariau neteisingai – už tai gavau pamoką. Jei būsi pernelyg patiklus – anksčiau ar vėliau kas nors tuo tikrai pasinaudos, tad viskas ko reikia – pačiam pasirūpinti tuo, kas tau svarbu – garantijomis.

Žinoma šie patarimai nėra etalonas, kurio privalu laikytis kiekvieną kartą – situacijos skiriasi, kiekvienas turime užsakovų, kuriais galim pasitikėti šimtu procentų – reikia išmokti nebūti nei pernelyg patikliu, nei paranoišku – to visiems ir linkiu. Dirbti kur kas maloniau, kai netenka drebėti „ar sumokės man šis žmogus“ – esi ramus, motyvuotas ir visada gerai išsimiegojęs

Daugiau straipsnių ieškokite www.laimeskudikis.lt