Kartais renkamės spontaniškai, neapgalvotai, o kartais – daugybę laiko svarstome, dedame pliusus ir minusus įvairioms sprendimų alternatyvoms. Ir tik tada renkamės, kuriuo keliu pasukti link savo sėkmės vartų. Kaip reikia pasirinkti, kad neliktų dvejonių ir galėtume didžiuotis savimi ir neabejoti? Šia tema kalbamės su Tęstinių mokymų centro asmeninio efektyvumo treneriu Tomu Kaulinsku.

Kokie pasirinkimai atneša sėkmę?

Sėkmę atneša „teisingi“ pasirinkimai. Na, gal reikėtų sakyti „maksimaliai teisingi“ ir adekvatūs konkrečiam žmogui ir esamai situacijai, nes net ir nepataikius į dešimtuką, kartais galima gauti puikių rezultatą.

O tuo tarpu „neteisingi“ mūsų pasirinkimai iš pradžių atneša pamokas ir jei žmogus nori bei geba mokytis, vėliau atneša ir sėkmę.

Skirtumas tarp vienų ir kitų – laikas iki sėkmės.

Kuo remiantis žmogus turi priimti sprendimus, rinktis, kad būtų laimingas ir sėkmingas?

Yra du esminiai kriterijai, kurie čia turi itin didelę reikšmę. Pirmasis – asmeninės vertybės. Tai giliausi ir stipriausi žmogaus moraliniai įsitikinimai, kurie yra pas kiekvieną iš mūsų, nesvarbu suvokiame tai sąmoningai ar ne. Šis „vertybinis paketas“ nulemia mūsų pasaulėžiūrą į tai, kas yra gerai, o kas blogai. Kas teisinga, o kas ne. Kas garbinga, o kas ne ir t.t. Žmonės, kurie žino savo asmenines vertybes ir yra pakankamai stiprūs, kad galėtų jomis vadovautis priimant svarbiausius sprendimus, visuomet gyvens santaikoje su savimi, jausis gerai ir tvirtai. Tuo tarpu tie, kurie apie savo vertybes niekada nesusimąstė arba net ir jas žinodami, nekreipia reikiamo dėmesio, išgyvens daug vidinių konfliktų, sukeliančių nerimą, stresą ir įtampą. Taip jau yra, kad kiekvieną sykį, kai mes nusižengiame savo vertybėms, mes sukeliame vidinį chaosą, nes elgiamės priešingai, nei diktuoja mūsų moraliniai principai. Tai bus net ir tuo atveju, jei iš pirmo žvilgsnio mūsų sprendimas buvo „protingas“ („teisingas“ būtų tuo atveju, jei vadovautumėmės vertybėmis) ir „naudingas“. Pavyzdžiui, paimkime žmogų, kurio viena iš dominuojančių vertybių yra sąžiningumas. Susiklosčius tam tikroms gyvenimo aplinkybėms, jis patenka į situaciją, kurioje už „nedidelę pagalbą“ jam pasiūlomas solidus finansinis atlygis dar kitaip vadinamas kyšiu. Iš jo paprašoma visai nedaug – tik poros parašų. Žmogus, galvodamas tik apie trumpalaikę naudą, pasiūlymą priima. Už gautą apdovanojimą jis nusiperka sau naują automobilį. Deja, vietoje laimės, kurią turėjo atnešti naujas pirkinys, labai greitai jis pradeda kelti nepasitenkinimą ir susierzinimą. Žmogus ir pats gali nesuprasti, kodėl šis automobilis jam toks nemielas. O viskas tik dėl to, kad kiekvieną kartą sėdant už jo vairo jis pasąmoningai vėl ir vėl sau primins, kad gavo jį nusižengęs savo vertybėms, o tai bus tarsi druska ant atviros žaizdos. Tai, beje, viena iš pagrindinių priežasčių, kurios nulemia, kad net ir iš pažiūros daug pasiekę žmonės kartais jaučiasi labai nelaimingi. Atidžiau pasižiūrėjus į jų veiksmus ir vertybes, dažnai pasimato, kad žmogus gyvena nesibaigiančių vidinių konfliktų sūkuryje.

Todėl kiekvieną svarbų sprendimą visuomet reikia padėti ant savo vertybinių svarstyklių.

Antrasis kriterijus – žmogaus arba įmonės ilgalaikiai tikslai. Čia viskas kiek paprasčiau, nei su vertybėmis. Jei sprendimai, kuriuos priimame mūsų neveda link mūsų tikslų, arba veda į priešingą pusę, juos drąsiai galima vadinti „neteisingais“ ir net kvailais. O jei juos priimdami mes artėjame link vieno iš savo ilgalaikių tikslų, tuomet viskas labai gerai – esame teisingame kelyje. Žinoma, yra viena papildoma sąlyga – reikia aiškiai žinoti ko mes norime ilgalaikėje perspektyvoje. Pabrėžiu – aiškiai. Noriu turėti daug pinigų ir būti sėkmingu – ne tikslas, o tik graži rožinė svajonė. Nes jei žmogus nežino savo kelionės tikslo, tuomet visiškai nesvarbu, kuriuo keliu jam eiti.

Sakote, kad kad tikslas būti turtingu ir sėkmingu yra tik rožinė svajonė. Koks tuomet turėtų būti tikslas šiai daugelio svajonei pasiekti? Kaip atrodo ilgalaikio tikslo formuluotė?

O kokybiška tikslų formuluotė, pavyzdžiui, galėtų atrodyti taip. “Noriu būti turtingu”: Nuo 2018 metų liepos 01 dienos gaunu 25 tūkstančių litų (eurų) pajamas “į rankas” kiekvieną mėnesį, iš veiklos, kuri man patinka ir yra prasminga.

“Noriu būti sėkmingas”: 2018 metų sausio 01 dieną užimu generalinio direktoriaus postą “tokioje ir tokioje” kompanijoje. Esu kolegų ir kompanijos akcininkų gerbiamas už savo kompetenciją ir įmonei kuriamą vertę. 3-4 kartus metuose mane kviečia į verslo konferencijas skaityti pranešimų ir dalintis savo patirtimi. Žinoma, tai tik pavyzdžiai ir kiekvienas asmeniškai turėtų įsivardinti ką jam reiškia “turtas” ir “sėkmė”. Svarbiausia, kad tai būtų apsibrėršta maksimaliai konkečiai, nes pasiekti galime tik tuos dalykus, kuriuos galime aiškiai išmatuoti.

Kaip žinoti ar tavo pasirinkimas yra sėkmingas? Ar galima užbėgti už akių – kaip visuomet pasirinkti teisingai, kad netektų gailėtis? Galite patarti iš savo patirties, mokymų patirties?

Jei tik aš žinočiau kokį nors „stebuklingą teisingų sprendimų receptą“, kuriuo vadovaujantis visi sprendimai gali būti teisingi, jau būčiau tapęs vienu turtingiausių žmonių pasaulyje (šypsosi – aut. Past). Deja, kad ir kokie mes būtume patyrę, protingi ar apsiskaitę, klaidų neišvengsime. Vienintelis dalykas, ką galime padaryti, tai sumažinti klaidų skaičių iki protingo minimumo. Man labai patinka mintis: pirma klaida – ne klaida, o pamoka; antra tokia pat klaida – jau klaida; o trečia – jau diagnozė. Nereikia gailėtis dėl nevykusių sprendimų, nes tai situacijos nepagerins, o tik ją pablogins. Priimkite tai kiek galima ramiau ir žiūrėkite kaip į pamoką ir ją išmokyte.

Kokius patarimus duodate Jūs savo mokymuose žmonėms, priimantiems sprendimus?

Patarimai labai paprasti. Vadovaukitės savo vertybėmis. Nuolat prisiminkite savo arba savo įmonės ilgalaikius tikslus. Pakeiskite savo žodyne žodį „klaidos“ į žodį „pamokos“. Tyrimais nustatyta, kad žmonės bijo klaidų ir dažnai perdėtai jų vengia. O kai perdėtai kažko vengiame, kaip taisyklė, su tuo ir susiduriame. Padarę klaidą perdėtai į ją reaguojame. Tuo tarpu pakeitus „klaidas“ į „pamokas“, žmonės psichologiškai jaučiasi ramiau ir yra daug labiau linkę daryti išvadas ir mokytis. Todėl aš nuolat kartoju savo mokymų dalyviams – kiekvieną kartą, kai susidursite su nemalonia situacija ar nevykusiu sprendimu, klauskite savęs: „Ko šita situacija nori mane išmokyti?“.

Kuo yra išskirtini šie mokymai iš kitų panašių mokymų? Ar jūs mokote sprendimų priėmimo?

Esminis mūsų mokymų akcentas daromas ne į tai, kad žmogus sužinotų, kaip reikia teisingai elgtis, o į tai, kad jis išsiugdytų įprotį teisingai elgtis. Mes padedame žmogui pakeisti jo elgesį, keisdami jo ribojančius įpročius tokiais, kurių pagalba jis galėtų siekti maksimalių rezultatų visose savo gyvenimo srityse. Jau seniai žinoma, kad žmogaus gyvenimo kokybė priklauso nuo žmogaus įpročių kokybės, o ne nuo jo turimų teorinių žinių bagažo.

Mes daug laiko per mokymus skiriame tam, kad išmokyti žmones priiminėti optimalius sprendimus, nes kiekvienam iš mūsų kiekvieną dieną tenką susidurti su dešimtimis pasirinkimų, todėl labai svarbu turėti įprotį tokiose situacijose elgtis maksimaliai efektyviai.

Gal galite trumpai nusakyti optimalaus sprendimo esmę?

Optimalus sprendimas leidžia pasiekti maksimalų rezultatą per minimalų laiko tarpą, su minimaliais įmanomais žmogiškaisiais ir finansiniais resursais.