Pablo Picasso yra dailininkas, kurio keletas paveikslų iki šiol įkainojami kaip brangiausi pasaulyje. Inovatyvus menininkas, vienas žymiausių 20 a. tapytojų tikrai buvo išskirtinis. Kokios patirties galėtume iš jo pasisemti?

Buvo inovatyvus. Jis pats išrado ir atstovavo kubizmo krypčiai. Be to, nebuvo tik vienos srities menininkas. Jis puikiai piešė, lipdė skulptūras, tapė.

Buvo labai produktyvus. Per savo gyvenimą jis sukūrė per 20 tūkst. meno kūrinių.

Buvo guvaus proto. P. Picasso lengvai išlaikė egzaminus ir buvo priimtas į aukštesnę vaizduojamosios dailės akademijos klasę, nei jam tiko pagal amžių.

Bendravo su perspektyviais žmonėmis. Jo draugai buvo kiti menininkai, kurie vėliau, kaip ir jis pats, buvo pripažinti.

Drąsiai įgyvendindavo savo tikslus. Karjeros pradžioje dailininkas gyveno labai skurdžiai. Jis glaudėsi skurdžiame būste su kambario draugais. Tai netrukdė jam kelti ir įgyvendinti drąsiausių karjeros fantazijų.

Kūrybiškumas buvo jo savybė. Drąsiai pasitikdavo naujus iššūkius, keisdavo savo meno kryptį, kai jausdavosi atidavęs viską. Dailininko kūryba skirstoma į kelis skirtingus periodus: mėlynąjį, rausvąjį, Afrikos įkvėptąjį, kubizmą, klasicizmą ir siurrealizmą.

Buvo universalus kūrėjas. Kai kurie menininkai tik tapo, piešia ar lipdo. P. Picasso tapė paveikslus, liejo skulptūras, piešė, kūrė teatro kostiumus, veikė kitose meno srityse.

Buvo dosnus. Sukūręs maketą didžiulei (15 metrų) skulptūrai Čikagoje, menininkas atsisakė už užsakymą gauto viso honoraro (100 tūkst. dolerių). Jis pinigus paaukojo šio miesto gyventojams.

Visą gyvenimą sunkiai dirbo. P. Picasso, kitaip nei daugelis menininkų, šlovės sulaukė dar būdamas gyvas. Nenuostabu: jis išliko inovatyvus, kūrė visą gyvenimą, rengė savo darbų parodas visame pasaulyje. Nuolat tobulėdamas pasiekė profesionalumą, kuris buvo vertinamas visur.

Garsino savo vardą. Menininkas netinginiavo ir reklamavo save reikšmingiausių pasaulio šalių gyventojams. Jis surengė parodas Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Amerikoje ir kitur. Jo paroda Niujorke 1957 metais sulaukė daugiau kaip 100 tūkst. meno gerbėjų dėmesio.

Įkvėpimo sėmėsi iš aplinkos. Jį įkvėpė paprasti žmonės, jų buitis ir būtis, kartais ir kelionių egzotika (Afrikos kūrybos periode). Draugo savižudybė, moterys ir kiti dalykai jam nebuvo tik gyvenimo druska ar cukrus, tai buvo penas jo idėjoms, darbams.