Šiais laikais galima sutikti žmonių, kurie sakosi esantys kokios nors srities specialistai, o dar geriau – guru. Tokie veikėjai mus moko gyvenimo tiesų ir kaip uždirbti milijoną. Tačiau dažnas patarėjas pats neuždirbo milijono ir nepasiekė ko nors, kas leistų patarimus dalyti remiantis asmenine patirtimi. Šį aspektą akcentuoja ir Edvardas Sadovskis, kuris visą gyvenimą vadovavosi nuojauta ir daug sprendimų priėmė intuityviai.

Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo sėkmingi pasirinkimai ir nesąmoningas ugdomojo vadovavimo taikymas praktikoje. Dabar Edvardas yra sėkmės lydimas verslininkas, vadovaujantis kelioms įmonėms. Be to, jis aktyviai sportuoja. Nors mėgsta daug sporto šakų, labiausiai domisi kultūrizmu. Edvardas yra baigęs studijas Beno Weiderio kultūrizmo koledže (angl. – Ben Weider’s College of Body Building), o pernai WFF Lietuvos čempionate užėmė antrą vietą. Be to, yra funkcinių treniruočių pagal DFKA sistemą treneris.

„Visiškas melas, kad tapęs kultūristu būsi kvailas ir daugiau nieko nesugebėsi, tik demonstruoti raumenis. Tiesa, skirtumas tarp kultūrizmo ir funkcinių treniruočių yra. Jį apibūdinti galima taip: dėl kultūrizmo gyveni, o funkcinės treniruotės yra tam, kad gyventum“, – aiškino pašnekovas.

Pasak Edvardo, neigiama nuomonė apie kultūristus nėra vienintelis dalykas, kuris brukte brukamas žmonėms, kad tik jie laikytųsi sukurtų dogmų, normų, taisyklių ir modelių. Būtent su tuo visąlaik ir kovojo Edvardas. 31 metų vilnietis nuo mažens jautė, kad šabloninis mokslų modelis jam nepriimtinas. Nors dėl įvairių priežasčių su šeima kelis kartus keitė gyvenamąją vietą ir mokyklą, tai nebuvo pagrindinė priežastis, lėmusi savotišką Edvardo požiūrį į asmenybės ugdymą. „Esu įsitikinęs, kad mokslų reikia, bet ne visų. Žmogus turėtų sugebėti atsirinkti, kas jam svarbu, įdomu ir naudinga, o tada veikti. Pavyzdžiui, didelė dalis jaunimo susiduria su aplinkinių spaudimu, kai renkasi, kada ir ką studijuoti universitete. O juk su tokiu pasirinkimu tam žmogui reikės gyventi visą laiką. Jeigu tai nebus tinkamas pasirinkimas, kentės ir pats, ir aplinkiniai“, – tvirtino Edvardas.

Tokia nuostata, anot jo, labai padėjo gyvenime. Vaikinas nepasidavė kitų daromai įtakai ir pasirinko nuotolines studijas Vilniuje. Nors kaip daugelis bendraamžių studijavo vadybą, ši studijų forma leido ir dirbti. Dar nebaigus studijų Edvardui kilo mintis tarnauti kariuomenėje. Jis taip ir padarė. Užpildė akademinių atostogų prašymą ir pradėjo karinę tarnybą. „Sprendimą stoti į armiją priėmiau sau netikėtai. Viduje pajutau, kad turiu tai padaryti. Dabar labai tuo džiaugiuosi, nes tarnyba padėjo dar geriau suvokti, ko noriu, subrandino kaip asmenybę“, – pasakojo Edvardas. Po šios pertraukos vaikinas sėkmingai baigė studijas ir žengė į verslą. Pirmuosius pinigus, kurie vėliau pravertė įgyvendinant naujus projektus, pašnekovas uždirbo nekilnojamojo turto rinkoje. O keli sėkmingi sandoriai leido imtis naujų iššūkių. Anot Edvardo, gyvenime buvo nemažai sunkių akimirkų, kai reikėjo apsispręsti, tačiau viską palengvindavo tai, kad sprendimus priimdavo greitai ir be didesnių dvejonių.

„Mokslų reikia, bet ne visų. Žmogus turėtų sugebėti atsirinkti, kas jam svarbu, įdomu ir naudinga, o tada veikti.“

„Iš dabartinio taško žiūrint atrodo, kad viskas taip ir turėjo būti. Aišku, jei tuomet būčiau žinojęs tai, ką žinau dabar, viskas būtų buvę paprasčiau. Pasirodo, realiai to nesuvokdamas veikiau pagal ugdomojo vadovavimo principus“, –

atskleidė Edvardas. Pašnekovo teigimu, ugdomasis vadovavimas (koučingas) buvo svarbus gyvenimo atradimas. Jis padėjo ne tik sustyguoti asmeninę veiklą, bet ir paskatino domėtis tuo, kaip padėti kitiems. Nenuostabu, kad Edvardas atsidūrė Baltijos koučingo centre. Ten jis geriau susipažino su ugdomojo vadovavimo niuansais, įgijo vertingos praktinės patirties. Dabar Edvardas yra „International Coach Federation“ (ICF) sertifikuotas ugdomojo vadovavimo specialistas.

Paklaustas, kaip ugdantieji vadovai gali padėti žmonėms, verslininkas nesutriko. Jis pajuto, kad šis klausimas slepia šiek tiek daugiau – gal tai dar vienas būdas siurbti pinigus iš žmonių? Edvardas suskubo paaiškinti tokios veiklos prasmę: „Žmonės mano, kad mūsų sesijose plaunamos smegenys, o jo pabaigoje jie bus taip pripumpuoti, kad norės viską atiduoti už šią patirtį. Turiu jus nuvilti – taip nėra. Siekio suteikti trumpalaikę motyvaciją, kuri po savaitės ar mėnesio išgaruoja, neturime. Atvirkščiai, trokštame padėti siekti ilgalaikių tikslų. Labiausiai padeda ne vadovas ugdytojas. Jis net daug nekalba – tiesiog stengiasi paskatinti mąstymą ir padėti eiti prie bene svarbiausio gyvenime atsakymo į klausimą, ko žmogus nori.“

Edvardo teigimu, aplinka dažnai įperša netikrus norus, tikslus bei siekius, todėl žmonės kankinasi nuolat galvodami, kokie yra nelaimingi, ir trokšta, kad viskas būti geriau nei yra. „Pabandykite įsivaizduoti savo svajonių rytą arba dieną. Kur esate, ką matote, ką jaučiate, ką veikiate? Ar jums tai patinka? Patinka? Tai kodėl to nesiekiate?“ – seriją klausimų uždavė pašnekovas. Netrukus jis paaiškino, kad tai vienas iš būdų rasti kiekvienam svarbų tikslą, kad ir koks jis būtų. Anot Edvardo, neįgyvendinamų tikslų beveik nebūna.

Kiekvieną kliūtį, kurią matome, dažnai susikuriame, todėl nuo sėkmės mus skiria tik pačių baimė ir ryžto trūkumas.

„Jei nežinosite, ko norite ir ko siekiate, kaip tai pasieksite? Čia kaip keliauti be tikslo – niekada nepasieksi galutinės stotelės“, – aiškino Edvardas ir pridūrė, kad norint įgyvendinti svajones privalu atmesti aplinkinių brukamus stereotipus ir vadovautis savo mintimis bei nuojauta. Pasak specialisto, šiais laikais informacijos apie ugdomąjį vadovavimą ir asmenybės tobulinimo techniką yra daug. Internete galima rasti platų knygų, vaizdo siužetų ir straipsnių spektrą, kuriuose pasakojama, kaip padėti siekti sėkmės. Vis dėlto, anot Edvardo, asmens tobulėjimo procesas efektyviausias bus tuomet, kai gerai suprasite ugdomojo vadovavimo naudojimo principus.