Nuo mažens su technologijomis augusi Z karta (gimusieji 1994–2012 m.) šiuo metu ne tik praveria aukštųjų mokyklų duris, bet vyriausieji jos atstovai jau drąsiai žengia į darbo rinką. Ko tikėtis iš dvidešimtmečių specialistų, kurie užaugo nosį įbedę į išmaniuosius telefonus? Ekspertai neabejoja – Z karta pakeis ne tik darbdavio ir darbuotojo santykius, bet turės įtakos visai ekonomikai.

Užaugę ekonomikos krizės metais

„Z karta užaugo ekonominiu sunkmečiu“, – sako „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė. Tai suformavo tokias jų savybes, kurios ateityje jiems itin pravers. „Manoma, kad jie yra atkaklūs, ambicingi, siekiantys savo tikslų ir darbo rinkoje bus be galo darbštūs“, – vardija specialistė ir priduria, kad Z kartos atstovai yra taupūs.

Ekonomistei antrina ir advokatų kontoros „Primus“ vadovas Robertas Juodka. „Z kartai reikia didesnio tikslo. Jie nori dirbti ne vien dėl pinigų, o dėl svarbesnio tikslo, tai juos motyvuoja dirbti dar daugiau“, – socialinę atsakomybę, kaip vieną pagrindinių Z kartos bruožų, įvardija jis. Tačiau advokatas skuba pridurti, kad pinigai jiems svarbiausias kriterijus nėra tik kol kas. „Reikia nepamiršti, kad Z karta yra jauni žmonės, kurie yra nauji darbo rinkoje. Jie supranta, kad po ekonomikos krizės lengvų pinigų nepatyrusiems specialistams niekas nedalija. Tačiau su metais ir augančiais jų poreikiais pinigų reikšmė Z kartai didės. Nereikia manyti, kad šiai kartai pinigai rūpi mažiau nei kitoms“, – įsitikinęs pašnekovas.

Verslas turės išmokti prisitaikyti

„Z karta ateina tokiu laikotarpiu, kokio žmonija dar nėra patyrusi. Pasaulis ir visa ekonomika balansuoja ties ketvirtąja technologine revoliucija. Ekonomika, darbo rinka ir net žmonių tarpusavio santykiai pasikeis radikaliai“, – prognozuoja ekonomistė. Skaičiuojama, kad JAV iki 47 proc. darbo vietų tiesiog išnyks dėl robotizacijos. L. Galdikienė (nuotr. kairėje) pasakoja, kad būtent todėl Z kartai bus itin sunku užsitikrinti vietą po saule, tačiau geras technologijų išmanymas ir socialiniuose tinkluose nuo mažens formuotas savojo „aš“ kaip prekių ženklo kūrimas leis jiems patiems imtis iniciatyvos: „Jei verslas prie jų negalės prisitaikyti, jie patys kurs sau darbo vietas. Jie bus itin nepakantūs neveikiantiems daiktams, todėl be didesnio vargo jie viską griaus ir kurs iš naujo – taip naujais išradimais palengvindami žmonėms gyvenimą“, – įsitikinusi ekonomistė. Ji taip pat palygina, kad net 62 proc. Z kartos atstovų nori kurti savo verslą. Y kartoje to norėjo tik 43 procentai.

L. Galdikienė apibendrina, kad įmonės turės būti inovatyvios ir progresuoti kartu su Z karta, kitu atveju jiems liks vienintelė išeitis – išnykti. „Jei anksčiau vidutinė įmonės gyvavimo trukmė buvo apie 69 metus, dabar įmonės gyvuoja tik 18 metų. Tokia tendencija ateityje tik stiprės“, – sako ji.

Darbo rinka pasiruošusi Z kartai

Advokatų kontoros „Primus“ vadovas įsitikinęs – verslas Lietuvoje jau pasiruošęs priimti Z kartą: „Šiuo metu rinka yra lanksti, inovatyvi ir pasirengusi patenkinti darbuotojų poreikius. Lietuvos darbo rinkoje dominuoja jauni žmonės. Dauguma jų yra iš Y ir Z kartų. Daugelyje pasaulio valstybių didelėse įmonėse dirba įvairaus amžiaus žmonės, o pas mus santykinai jauni kolektyvai. Todėl čia kyla mažiau nesuderinamumo problemų“, – situaciją Lietuvoje apibūdina jis.

R. Juodka atkreipia dėmesį, kad naujasis Darbo kodeksas Lietuvoje pritaikytas būtent Y ir Z kartoms, nes jis yra lankstesnis: „Yra galimybė priimti darbuotojus terminuotam ar projektiniam darbui, ne visai darbo dienai, galima priimti kelis darbuotojus į tą pačią darbo vietą ar darbuotojas gali dirbti keliems darbdaviams“, – vardija pašnekovas.

Gyvenimas be socialinių garantijų?

Į rinką plūstantys laisvai samdomi darbuotojai lemia ir GIG (dalijimosi) ekonomikos augimą. „GIG ekonomika apibūdina tokį verslo modelį, kai paslaugas ir produktus naudodamiesi technologijomis žmonės gali skolintis, nuomotis ar įsigyti tiesiogiai iš kitų žmonių“, – aiškina L. Galdikienė. Puikūs to pavyzdžiai yra e. platformos „Uber“ ar „Airbnb“, kai pats žmogus nusprendžia, kada jis nori suteikti tokią paslaugą. Ekonomistė prognozuoja, kad tokių platformų ateityje tik daugės, o ilgalaikių daiktų gamintojams teks susidurti su sunkumais dėl mažesnio vartojimo: „Z karta nebus linkusi pirkti nuosavo automobilio ar kitų brangesnių daiktų. Jie juos galės išsinuomoti iš kitų vartotojų. Pavyzdžiui, JAV jau dabar nuomojami net drabužiai“, – pavyzdį pateikia pašnekovė.

Ekonomistė įžvelgia, kad GIG ekonomika vis labiau plėsis, o vis daugiau žmonių dirbs tokiose platformose, tačiau tai gali turėti pasekmių: „Valstybėms teks spręsti tam tikrus klausimus, pavyzdžiui, kaip užtikrinti, kad žmonės kauptų pakankamai lėšų senatvei, arba kas atsitiktų, jei ekonomikos nuosmukio laikotarpiu jie netektų darbo, nes tokie darbuotojai šiuo metu nėra draudžiami nuo nedarbo“, – klausimus kelia ekonomistė. Šiuo metu yra stebėjimo laikotarpis ir bandoma išsiaiškinti didžiausius tokios ekonomikos trūkumus, nes laisvai samdomiems darbuotojams negalioja nei minimalaus darbo užmokestis, nei viršvalandžių barjeras.

„Viena iš galimybių – burtis į tam tikrus kolektyvus, kuriuose laisvai samdomi darbuotojai ar dirbantieji tokiose platformose kaip „Uber“ galėtų turėti derybinės galios, – svarsto L. Galdikienė ir apibendrina dabartinę situaciją: – Naujos žaidimo taisyklės turės būti kuriamos, nes kol kas tai tam tikri laukiniai Vakarai.“