Kam mesti gelbėjimo ratą turėtų valstybė – verslui ar gyventojams? Pradėjus svarstyti valstybės biudžetą ir pagalbos priemones energetikos krizę išgyvenantiems verslams daugėja ir diskusijų. Esą verslai gerais laikais susižeria pelną ir neprisideda prie visuomenės gerovės. Sunkesniais laikais, užuot patys padėję valstybei ir gyventojams mažinti naštą, stoja į pagalbos prašytojų eilę. 

Buvęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis sako, kad verslininkai dėl savo reputacijos visuomenės ir politikų akyse turėtų prisiimti dalį atsakomybės. Jų vaidmuo svarbus net ir priimant svarbiausius valstybės sprendimus.

„Mes gyvename nuolatinės krizės aplinkybėmis. Tai pandemija, tai migrantai laužėsi per sieną, tai karas prasidėjo, tai energetika. Krizė, krizė ir krizė. Iš esmės esame tam, kad tvarkytumėmės su jomis. Kai jų tiek daug ir nebeveikia mums įprasti algoritmai, žmonės atsigręžia į savo vertybes ir parodo tikrąjį veidą. Tai išbandymas mums visiems, mūsų santykiui su valstybe“, – sako R. Dargis.

Gyventojai pasigenda lyderystės

Lietuvos Verslo Forumas, kartu su tyrimų bendrove „RAIT Group“ šių metų pradžioje inicijavo šalies verslo aplinkos tyrimą, kuris turėjo padėti suprasti kaip visuomenė vertina Lietuvos verslą. Ar pasitiki verslo veikimu, sprendimais ir skaidrumu, taip pat kaip pats verslas vertina ir pasitiki valstybės ir valdžios institucijomis, reguliuojančiomis verslo sektorių arba priimančiomis verslui svarbius sprendimus.

Tyrimas atskleidė, kad valdžios institucijomis pasitiki tik 39 proc. gyventojų, o verslu – 48 proc. gyventojų. Žmonės labiausiai pasitiki mokslininkais, akademiniais ekspertais (66 proc.), vietine bendruomene (62 proc.), darbdaviu – 59 proc. Tačiau pasitikėjimas verslo srities lyderiais tesiekė 37 proc.

„Psichologinis saugumas ir pasitikėjimas  – svarbiausi bet kuriai organizacijai, kad ji būtų sėkminga. Norėjome pasižiūrėti, kaip visuomenė pasitiki verslu, kaip jis pasitiki visuomene bei valdžios institucijomis. Tyrimas – savotiškas lakmuso popierėlis“, – kalbėjo  tyrimo iniciatorius, Lietuvos verslo forumo organizatorius, „Confinn“ vadovas Dainius Baltrušaitis.

Anot R. Dargio, tyrimo rezultatai parodė, kad verslas šiandien Lietuvoje dar stokoja lyderystės, yra orientuotas į ekonominės naudos siekimą. Rečiau atsižvelgia į vietos bendruomenių poreikius, saugumą bei gerovę, tvarių principų taikymą versle. Stokojama lyderystės ne kuriant savo verslą, o visuomenėje.

Verslas per mažai įsitraukęs

„Ką mes galim nuveikti? Iš esmės žmonės laukia aktyvių veiksmų ir siūlymų, kaip gyvensime rytoj, ką veiksime, koks bus mūsų santykis su valdžia. Ir man atrodo, kad galime nuveikti žymiai daugiau. Klausimas šiandien – kiek esame įsitraukę į savo valstybės kūrimą. Atrodo, kad nepakankamai, – atvirai didžiausioje šalyje vadovų konferencijoje EBIT kalbėjo R. Dargis. Iš esmės esame delegavę sprendimus tiems, kam nerodome pasitikėjimo“.

Pasak jo, šiandien pasitikėjimo stoka būtent politiniam elitui yra didelė ir dėl to, kad verslas taip pat nesiėmė lyderystės, kad situacija pasikeistų.

„Aštuonerius metus teko vadovauti Lietuvos pramonininkų konfederacijai ir iš esmės visuomenės bei politikų akyse iš socialinių partnerių pavirtome į paprastus lobistus. Ir tai – didžioji bėda. Visuomenės aktyvumas demokratijos sąlygomis padeda valstybei spręsti problemas. Valstybėje dar nesproginėja bombos, bet išbandomi energetikos ginklai ir kaimynai tokių ginklų naudos vis daugiau ir daugiau. Visuomenės atsparumo išbandymas bus vienas iš didžiausių iššūkių artimiausiu metu.

Verslo uždavinys – įsitraukti į valstybės gyvenimą, imtis lyderystės, kurios tikisi visuomenė – auginti supratingumą ir atsparumą. Valstybė – mūsų sutarimas. Mūsų pačių įsitraukimas į jos kūrimą, investicijos į tai leis turėti tokią, kokios norime“, – teigia R. Dargis.

Pasak D. Baltrušaičio, didžiausia problema – verslo ir visuomenės kiršinimas ir tai ne tik mūsų valstybės fenomenas, bet ir viso pasaulio: „Verslas lygu blogis. Kiekvienas verslininkų veiksmas ir įsikišimas yra vertinamas blogai. Visuomenė kiekvieną veiksmą vertina per padidinamąjį stiklą: pradedame ieškoti įvairių paslėptų interesų, kodėl yra daromas geras darbas. Tai tokie susiformavę stereotipai apie verslininkus.“

Kuo verslas galėtų padėti? 

„Confinn“ vadovo teigimu, žvelgiant į organizacijas, išryškėja tendencija, kad nėra daroma pakankamai už jos ribų, tačiau jos viduje vyksta daug gerų darbų. Pavyzdžiui, rūpinasi savo darbuotojų fizine ir psichine gerove.

„Dar viena išryškėjanti tendencija – verslai atsisako apie savo gerus darbus kalbėti garsiai. Jie vengia papildomo dėmesio iš visuomenės“, – sako D. Baltrušaitis.

Inovacijų agentūros valdybos pirmininkė, mokslinių tyrimų instituto „Visionary Analytics“ vadovė dr. Agnė Paliokaitė įsitikinusi, kad valstybė turėtų, ko pasimokyti iš verslo lyderių.

„Valstybė priimdama sprendimus, labai mažai naudojasi duomenimis ir technologijomis – nežinome kas yra žmonės ir ko jie nori. Šiuo metu verslas, korporacijos daug geriau išmano, kaip veikia visuomenė ir verslas, kaip žmonės priima sprendimus – valdžios institucijos apie tai nežino beveik nieko. Tai yra neišnaudota galimybė“, – įsitikinusi A. Paliokaitė.