Smegenys yra pats svarbiausias žmogaus organas. Žinote, kas taip nusprendė? Mūsų smegenys! Tiesa tokia, kad mes vis dar gana mažai žinome apie savo sąmonę ir kodėl ji veikia taip, kaip veikia. Tačiau pamažu tų žinių vis daugėja. Visų pirma dėl neuromokslų. Žmonija visada norėjo pažinti save, o neuromokslai kaip tik ir bando paaiškinti, kas mes esame, kaip galvojame, kodėl elgiamės taip, kaip elgiamės. Taigi kaip veikia mūsų smegenys ir kodėl tai svarbu verslui? Apie visa tai 2016 m. vadovų konferencijoje kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, gydytojas neurochirurgas doc. dr. Kęstutis Skauminas.

Pažinti smegenis – šio amžiaus būtinybė

Mokslininkas tikino, kad pastaraisiais metais neuromokslai vystosi labai sparčiai. Verslo pasaulio dalyviai jau dabar domisi tuo, kaip šios technologijos veikia, kaip jos gali būti panaudotos ir kiek jos kainuos. Tačiau ką veikia neuromokslininkai?

„Štai dabar lauke yra daugybė automobilių. Kas tai? Transporto priemonės. Visi sėdite ant kėdžių. Kas jos yra? Baldai. Tačiau kas yra sąmonė? Ar galite ją kažkam priskirti, lengvai paaiškinti, kaip ji veikia? Kaip santykiauja su pasąmone? Kai aš pradėjau neurochirurgo karjerą, žinių apie smegenis buvo palyginti mažai. Šiandien jau turime net vaizdinių priemonių. Apie smegenis žmonija per pastaruosius penkerius metus sužinojo daugiau nei per visą savo istoriją iki tol. Ir ši banga tik greitėja“, – teigė doc. dr. K. Skauminas.

 

„Ar žinote, kodėl iki šiol joks kompiuteris savo efektyvumu net nepriartėja prie mūsų smegenų? Ogi todėl, kad tokiam kompiuteriui reikėtų energijos šaltinio, kurio galia prilygtų dviem atominėms elektrinėms. Taigi dirbti dar yra kur“

Doc. dr. K. Skauminas

 

Jis pasakojo, kad pirmiausia reikia suvokti, iš ko sudarytos smegenys. Pagrindinė smegenų ląstelė yra neuronas. Kiekvienas jų turi tūkstančius smulkių ataugėlių, vadinamųjų dendritų, ir vieną didelę ataugą – aksoną. Dendritai ir aksonai tarpusavyje jungiasi ir keičiasi informacija. Jeigu neuroną padidintumėte iki žmogaus ūgio, tai aksonas būtų 50 cm skersmens ir 1,5 km ilgio kabelis, kuris galėtų sudaryti 10 tūkst. visiškai unikalių jungčių su kitais aksonais ir dendritais. Visa ši sistema vadinama sinapsės tinklais.

„Mūsų mintys, įpročiai – tai, kas sudaro mūsų esmę, savo ruožtu skatina vis naujų jungčių atsiradimą. Kuo jų daugiau, tuo daugiau minčių ir atsiminimų. Smegenys yra kūrybinga jungčių sistema. Joje susiformuoja tam tikri neuronų žemėlapiai. Yra kalbos žemėlapis, jausmų žemėlapis, atminties žemėlapis, regėjimo žemėlapis ir t. t. Žemėlapiai netgi kovoja tarpusavyje dėl teritorijos ir energijos. Mūsų kūne daugiausia energijos kaip tik ir sunaudoja smegenys. Iki ketvirtadalio. Todėl, jeigu įtemptai mąstote ir labai užsinorite šokolado, suvalgykite jo. Smegenims reikia gliukozės. Smegenys žino, ko nori“, – juokavo mokslininkas.

Šiuo metu mokslininkai pripažįsta, kad smegenys yra pati sudėtingiausia sistema, kokią kada nors jiems teko tirti. Pradedančiajam neurochirurgui kaukolės turinys dažnai primena chaosą. Smegenyse slypi vis dar nepažinta sistema. Dabar mums ir svarbiausia tai padaryti. Kaip? Tam iš pradžių reikia pažinti sistemos komponentus, o tada jų sąveiką.

„Smegenys tam tikru būdu formuoja mūsų emocijas, elgesį, motyvaciją. Kaip? Šiandien mes jau net galime matyti, kuriose smegenų dalyse tai vyksta. Žmonija ima suprasti, kokios reikšmingos yra smegenys. Tai labai svarbu. Juk žmogaus amžiaus vidurkis ilgėja, sveikos senatvės problema didėja. Mums būtina suprasti, ką reikia daryti, kad smegenys nepasentų. Mes pagaliau suprantame, kad žmoniją išgelbėti gali tik smegenys. Pasaulio ir Lietuvos likimas tiesiogiai priklauso nuo gebėjimo efektyviai mąstyti. Yra ir ne vienas projektas, kuriame šis supratimas labai gerai atsispindi“, – sakė doc. dr. K. Skauminas.

Verslas jau naudojasi rezultatais

Pastaruoju metu neuromokslas bando atsakyti į kelis paprastai skambančius, bet labai sunkiai atsakomus klausimus. Kas jus daro jumis? Kas mus daro žmonėmis? „Kai kurie mokslininkai pasakytų, kad jus jumis daro konektomas. Konektomas – tai bendras susijungusių neuronų vaizdas. Kai pažinsime konektomą ir susiesime su biologijos, medicinos žiniomis, mes galėsime numatyti ligas, efektyviau jas gydyti. Amerikiečiai jau net pademonstravo pirmuosius konektomo vizualizavimo rezultatus“, – teigė mokslininkas.

Žmonija pagaliau ėmė suprasti smegenų svarbą ir poreikį jas pažinti. Amerikiečiai net išsikėlė sau tikslą iki 2025 m. suprasti, kaip veikia smegenys. Pirmuosius penkerius metus bus kuriamos technologijos, o kiti penkeri metai skirti atradimams daryti. Kasmet šiai programai skirta 500 milijonų. Europa irgi neatsilieka. Europos Komisija finansuoja projektą, kurio tikslas – sukurti simuliacines smegenų sistemas. Jos padėtų suprasti, kodėl mes esame tokie, kokie esame, ko reikia, kad smegenys net ir senatvėje veiktų taip pat gerai.

„Net ateities kompiuteriai bus neuromorfiniai, t. y. veiks panašiais principais kaip ir mūsų smegenys. Pernai Lietuvoje vienas vokietis netgi pristatė tokio kompiuterio prototipą. Jis veiktų panašiai kaip žmogaus neuronų tinklas. Ar žinote, kodėl iki šiol joks kompiuteris savo efektyvumu net nepriartėja prie mūsų smegenų? Ogi todėl, kad tokiam kompiuteriui reikėtų energijos šaltinio, kurio galia prilygtų dviem atominėms elektrinėms. Taigi dirbti dar yra kur“, – įsitikinęs pranešėjas.

Aišku, verslininkai gali tiesiog paklausti: o kas mums iš to? Kokia nauda ir prasmė verslui kreipti dėmesį į neuromokslus. „Žmonija ir verslas jau naudojasi tuo. Neurorinkodara nėra tik šiaip žodis. Ji jau naudojama praktikoje. Galima išskirti tris jos priemones. Biometriniai, neurometriniai ir psichometriniai matavimai. Man labiausiai patinka neurometriniai. Jie leidžia vaizdiniu metodu pademonstruoti, kaip klientas reaguoja į tam tikrus dirgiklius. Tokios bendrovės kaip „Google“, „Facebook“ ar CNN jau naudoja tokius tyrimus. Biometriniai matavimai šiek tiek pigesni. Jais matuojama refleksinė klientų veido išraiška, į ką ir kiek laiko žiūri jų akys ir t. t. Psichometriniai matavimai nuspėja, kaip žmogus gali reaguoti į tam tikrus dalykus. Nesu verslininkas. Negaliu pasakyti, ar tai moralu. Bet faktas, kad visa tai veikia. Žmonės iš to uždirba. Ir uždirbs dar daugiau“, – žadėjo doc. dr. K. Skauminas.