Lietuvoje sunku būti rasti atviresnį, drąsesnį, charizmatiškesnį ir dėmesį labiau prikaustantį verslo konsultantą už Nerių Jasinavičių. Įmonės „TOC sprendimai“ direktorius visada tiesiai ir atvirai sako, ką galvoja, nebijo provokuoti savo auditorijos, sukrėsti ir taip priversti iš naujo pamąstyti apie, regis, savaime suprantamus dalykus. Šių metų vadovų konferencijoje N. Jasinavičius verslininkams metė tikrą iššūkį ir pasiūlė atvirai sau atsakyti į provokuojamą klausimą: „Esate vadovas variklis ar vadovas stabdys?“ Verslo konsultantas pabrėžia, jog įmonės grandinė stipri tiek, kiek stipri jos silpniausia grandis. Tik ar kada susimąstėte, kad silpniausioji grandis gali būti pats įmonės vadovas? Savo išskirtiniame pranešime N. Jasinavičius pakvietė dar kartą pamąstyti apie įmonę, jos augimą ir vadovo vaidmenį besikeičiančiame įmonės kontekste.

Jūs nesate unikalūs

N. Jasinavičius pastebi, kad verslininkai gana dažnai mėgsta patys sau patapšnoti per petį. Jie jaučiasi šiek tiek (arba net gerokai) ypatingesni ir unikalesni, nei yra iš tikrųjų. „Labai dažnai girdžiu vadovus sakančius, kad štai „mes esame kitokie, mūsų verslas yra unikalus“. Jeigu kiekvieną kartą ką nors panašaus išgirdęs gaučiau po penkis eurus, man net ir dirbti nebereikėtų“, – juokauja pranešėjas.

Sėkmingas verslas yra neatsiejamas nuo stabilumo. Tačiau kartu turime skirti dėmesio ir augimui. Čia esama šiokio tokio konflikto. Ir tam, ir tam vadovas tiesiog fiziškai negali skirti vienodai dėmesio.

N. Jasinavičius

Pasak jo, tikrai unikalių verslų praktiškai nėra. Visus verslus vienija du labai paprasti klausimai: „Kiek pardavei ir kur pinigai?“ Bet kokio verslo sėkmė gali būti pamatuota atsakant į šiuos klausimus. Jeigu mažai parduoti ir mažai uždirbi, verslas niekam tikęs. Tai labai paprasta tiesa, kurią neigti būtų naivu ir kvaila.

Vis dėlto verslo konsultantas teigia, kad iš pirmo žvilgsnio sėkmingai dirbanti įmonė, geriau įsižiūrėjus, pasirodo jau demonstruojanti pirmuosius krizės simptomus. Verslo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo jo augimo. Stabilumas yra geras dalykas, bet jis gali atvesti ir iki užpelkėjimo. Pranešėjas primena, kad Leonido Brežnevo „stabilųjį“ laikotarpį dabar mažai kas prisimena su ilgesiu ir vadina netgi ne „stabilumu“, o „sąstingiu“. „Įmonės tikslas yra uždirbti. Uždirbti dabar ir ateityje. Įmonė visada turi augti. Tačiau neretai ateina stabilumo laikas. Kiek kartų iš vadovų girdėjote, kad „dirbame labai sėkmingai – jau dešimt metų mūsų apyvarta tokia pati“? – klausia N. Jasinavičius.

Kaip suderinti stabilumą ir augimą?

Žinoma, stabilumas savaime nėra blogas dalykas. Įmonėje turi būti tvarka, veikti stabilus ir gerai suteptas mechanizmas. Tačiau negalima viso dėmesio sutelkti tik į stabilumo užtikrinimą. „Sėkmingas verslas yra neatsiejamas nuo stabilumo. Tačiau kartu turime skirti dėmesio ir augimui. Čia esama šiokio tokio konflikto. Ir tam, ir tam vadovas tiesiog fiziškai negali skirti vienodai dėmesio“, – tvirtina pranešėjas.

Pasak jo, didelės įmonės paprasčiausiai praranda gebėjimą inovuoti. Taip atsitinka tikrai ne dėl to, kad tose įmonėse dirbtų kvaili žmonės. Pagrindinis apribojimas, atsirandantis laikui bėgant, yra vadovybės dėmesio stoka. Vadovybės ilgainiui pradeda daugiausia užsiimti gaisrų gesinimu, o ne augimo strategija.

Tokį apribojimą N. Jasinavičius vadina „pusės devynių strategija“. Ji veikia štai taip: direktorius ryte kalbasi su buhaltere ir klausia jos, kokias problemas reikia neatidėliotinai spręsti. Kitaip tariant, kas jau grasina įmonei teismu. „Koks augimas gali būti įmanomas tokiomis aplinkybėmis?“ – klausia pranešėjas. Vienintelė išeitis iš tokios situacijos yra rasti vadinamąjį butelio kakliuką – vietą, kurioje kaupiasi daugiausia problemų.

Ar žinote, kur einate?

Taigi ar įmanoma kaip nors tuo pačiu metu užtikrinti ir įmonės augimą, ir jos stabilumą? N. Jasinavičius teigia, kad tai padaryti tikrai galima, įvykdžius tris būtinas sąlygas.

Visų pirma reikia įgyti esminį ir ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Tam reikia pasiūlyti kažką geriau, greičiau, patogiau. Kaina nėra joks konkurencinis pranašumas. Jeigu jūsų konkurencinio pranašumo sprendimą galima lengvai ir greitai nukopijuoti, vadinasi, tai nebuvo joks konkurencinis pranašumas.

Antroji sąlyga yra gebėjimas pasinaudoti savo konkurenciniu pranašumu, t. y. parduoti. Kartais įmonės jau turi savo pranašumą, bet paprasčiausiai nesugeba jo išgryninti, parodyti klientams. Jeigu taip yra, labai greitai atsiras kas nors, kas turės tokį patį pranašumą, bet, kitaip nei jūs, mokės juo pasinaudoti.

Trečioji sąlyga – gebėjimas išlaikyti savo konkurencinį pranašumą. Jeigu jūs tokį turite ir sugebėjote juo pasinaudoti, nieku gyvu neleiskite sau užmigti ant laurų, nes kas nors netruks jus pasivyti. Savo konkurencinį pranašumą būtina nuolat tobulinti, kurti naujus ginklus.

N. Jasinavičius visus verslininkus ragina susimąstyti ir apie savo įmonės viziją. „Ar žinome, kur einame? Kiek sijonų mes vaikomės? Ar mūsų diegiamos inovacijos labiau skirtos patenkinti ego, ar iš tikrųjų yra mūsų verslui skirtas sprendimas? Į ką sutelkiame dėmesį?“ – klausia jis. Tik atsakius į šiuos klausimus galima įvertinti, kas esate: įmonės stabdys ar variklis.