Vartotojų norams ir galimybėms išaugus suklestėjęs masinis turizmas (kurio variklis – pigių oro linijų įvairius pasaulio kampelius per kelias valandas pasiekti siūlantys bilietai) šiandien siejamas su šiltnamio efektą greitinančiais skrydžiais, natūralų kraštovaizdį keičiančiais aukštais viešbučiais, turistų kamerų persekiojamais, įsibaiminusiais gyvūnais. Visa tai – tik menka dalis tokio keliavimo būdo keliamų padarinių. Tačiau nėra nieko amžinesnio nei laikinumas. „XXI a. skirtas apsivalyti“, – sako žalieji. Tam pritaria ir Nikosijos universiteto Svetingumo, turizmo ir sporto vadybos katedros vadovė Yianna Oprhanidou. Ji noriai pasidalijo atsakingo keliavimo tendencijomis.

Grįžta į gamtą

„Atsakingas keliavimas – tai būdas kurti geresnę aplinką tiek vietiniams, tiek šalį lankantiems atvykėliams“, – sako Y. Oprhanidou ir priduria, kad vienas esminių atsakingo keliavimo principų – elgtis su vietos šalies gyventojais taip, kaip norėtum, jog su tavimi būtų elgiamasi.

Pabrėžtina, kad šis keliavimo būdas skirtas tiems, kurių kelionių tikslas yra didesnis nei uždėti varnelę pasiekimų lentoje.

„Atsakingo keliavimo paplitimas priklauso nuo noro pažinti svetimos kultūros grožį, gamtą ir gerbti tos šalies žmones. Džiugu, kad rinkdamiesi kelionės tikslą žmonės jau atsižvelgia į kelionės pobūdį: dažnas nori natūralumo, autentikos“, – pasakoja Y. Oprhanidou.

Dar 2011 m. Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) parengtos studijos duomenimis, 10–15 % turistų atostogoms rinkosi neįprastas, paprasčiau sakant, neturistines, vietas.

„Analizuojant minėtą tyrimą galima daryti išvadą, kad šie keliautojai – išsilavinę, subrendę, pasiturintys, nemažai keliavę, svetimos šalies kultūros tradicijas ir gamtą gerbiantys žmonės“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovė.

„2010 m. pirmą kartą žmonijos istorijoje net pusė pasaulio populiacijos gyveno miestuose. Masinės urbanizacijos atsakas – mieste dirbančių žmonių noras laisvą laiką praleisti gamtoje“, – dar vieną sugrįžimo į gamtą priežastį įvardija Y. Oprhanidou.

Atsiliepiant į paklausą

Paklausa lėmė keliones organizuojančių agentūrų veiklos pokyčių neišvengiamumą: taip individuliai planuojamų, pavienių asmenų siūlančių kelionių atsirado atsakingas turizmas.

„Agentūroms keliami lūkesčiai auga: iš 2012 m. Kelionių fondo pranešime pateiktų rezultatų matyti, kad net 70 % vartotojų tiki, jog kelionių agentūros turėtų užtikrinti natūralios aplinkos išsaugojimą ir net 66 % apklaustųjų rinktųsi vadinamąsias žaliąsias atostogas“, – tendencijas apžvelgia Y. Oprhanidou.

„84 % su rinkodara ir ryšiais su visuomene dirbančių specialistų tiki, kad vartotojų galvose pasėtos aplinkosaugos idėjos didina jų svarbą turizmo agentūrų sėkmingai veiklai, – sako pašnekovė. – Jos turi atsiliepti į kliento poreikį.“

Atsakingas turizmas naudingas verslui

Anot Y. Oprhanidou, atsakingo turizmo principų įgyvendinimas turizmo agentūrai yra naudingas, nes:

a) sumažina išlaidas ir padidina efektyvumą;

b) padeda valdyti rizikas ir atitinka teisinio reguliavimo reikalavimus;

c) darbuotojų įtraukimas į įmonės socialinę atsakomybę – esminis veiksnys, lemiantis darbuotojų pasitenkinimą;

d) padeda įgyti konkurencinį pranašumą siūlant skirtingą patirtį;

e) patenkina tik atsirandančias vartojimo tendencijas;

f) saugodami aplinką saugote savo verslą, kuris nuo jos priklauso.

„2010 m. Kosta Rikoje turistas vidutiniškai išleisdavo 944 JAV dolerius, o tokios pat trukmės vizitui Prancūzijoje – 666 JAV dolerius. Kosta Rika kaip ekoturistinės paskirties šalis sugeneravo 42 % daugiau pajamų vienam turistui nei Prancūzija“, – sako pašnekovė.

Dar vienas pavyzdys: užsiimdama atsakingu turizmu viena iš pasaulyje pirmaujančių laisvalaikio kelionių bendrovių grupių „TUI Travel“ per ketverius metus (nuo 2008 iki 2011 m.) sutaupė 21 milijoną Didžiosios Britanijos svarų ir sumažino išmetamo anglies dioksido kiekį daugiau nei 200 000 tonų.

Žaliojo viešbučio prototipą sukūręs viešbučių tinklas „Marriott International“ gali didžiuotis jo nauda. Toks viešbutis savininkams sutaupo: 100 000 JAV dolerių, skirtų plėtrai, šešis mėnesius – kuriant dizainą ir iki 25 % išlaidų, susijusių su energijos ir vandens naudojimu.

„Lietuvos turizmo rinkoje atsakingas turizmas bunda“, – sako pašnekovė. Įvertinus situaciją ir siekiant parengti kvalifikuotus turizmą išmanančius specialistus TVM su partneriais įgyvendina Europos socialinio fondo finansuojamą „Turizmo sektoriaus vadovų, vadybininkų ir aptarnaujančio personalo žinių ir įgūdžių mokymo programą“ Nr. VP1-2.2.-ŠMM-04-V-06-013.