XX amžiuje paplitęs posakis „Sėkmė ateina pas tuos, kurie moka laukti“ verslininkams kelia šypsnį. „Dėl sėkmės reikia pakovoti“, – įsitikinęs investicinių nekilnojamojo turto projektų plėtojimo bendrovės „Hanner“ įkūrėjas ir vadovas, patyręs verslininkas Arvydas Avulis. Pirmenybę liaudies išminties posakiui „Darbas žmogų puošia“ atiduoda ir jaunesniajai verslininkų kartai atstovaujanti konsultavimo įmonės „BNM Finance“ įkūrėja bei vadovė Simona Matiukienė.

Įtaką daro pasirinkto verslo pobūdis

„Laikas, kurį reikia skirti kiekvienam verslui (ar net pačiai verslo idėjai) užauginti, subrandinti ar norint pasiekti pripažinimą rinkoje, labai priklauso nuo pasirinktos veiklos, – sako A. Avulis. – IT sektoriuje sėkmė labai priklauso nuo idėjos vertės. Šioje srityje sėkmė gali būti žaibiška, tačiau netrūksta atvejų, kai dirbama metai iš metų, o išskirtinumo pasiekti taip ir nepavyksta.

Nekilnojamojo turto versle laikas skaičiuojamas kitaip: projektai trunka 2–3 metus, taigi net turėdamas itin vertingą idėją rezultatus gausi tik po trejų metų. Dirbant su vidutiniškomis idėjomis iki pripažinimo rinkoje gali tekti dirbi kelerius ar net keliolika metų.“

„Dar kitaip su būtiniausių prekių ir paslaugų sektoriumi. Siekiant sėkmės šioje srityje reikia ne tik geros idėjos, bet ir didžiulio biudžeto reklamai. Išleidus kelis milijonus litų, žinomam galima tapti ir per pusmetį, – šypsosi verslininkas, tačiau patikina, kad neturint tokių lėšų greitos sėkmės tikėtis neverta: – Viskas priklausys nuo to, ar sugebėsite išradingai ir kūrybingai pateikti savo produktus ar paslaugas, arba jos bus pranašesnės už konkurentų teikiamas paslaugas ar produktus.“

Darbas – investicija į save

„Verslininkas – kaip sportininkas: siekiant užsibrėžtų tikslų vien talento nepakanka, reikia nemažai padirbėti, – šypsosi S. Matiukienė. – Dažnai pradėjus verslą viskas, ką tu turi, tėra didelis noras. Viskas aplinkui nauja ir nepažįstama. Natūralu, kad norint ką nors pasiekti tenka padirbėti, tačiau versle, kaip ir gyvenime, veikia įprasti fizikos dėsniai. Tai, ką darai, bėgant laikui įgauna pagreitį – norint pasiekti tą patį rezultatą ilgainiui reikia įdėti vis mažiau pastangų.“

„Tas, kuris įdeda šiek tiek daugiau pastangų, turi didesnę tikimybę atsidurti tinkamoje vietoje tinkamu laiku (juk taip dažniausiai sakome apie tuos, kuriems pasisekė). Kai kuo nors domimės, skaitome, keliaujame į parodas, važiuojame į susitikimus, sutinkame įdomių žmonių, pasakojame apie savo idėjas, užmezgami vertingi ryšiai, kurie jei ne šiandien, tai vieną dieną gali praversti“, – įsitikinusi verslininkė.

Iki sėkmės ir šiandien

„Verslo pradžia retai kada būna lengva – dažniausiai kone visus darbus tenka daryti pačiam“, – sako A. Avulis.

Prisimindamas savo verslo pradžią pašnekovas tikina sėkmės nesivaikęs: „Mano vadovaujamos bendrovės sėkmė – atkaklaus ir sunkaus darbo rezultatas, kai dirbama išradingai ir kūrybingai, nuolat ieškant pranašumų prieš konkurentus ir siekiant pateikti geriausias paslaugas ar produktus už tinkamą kainą.“

Paklaustas, kaip pasikeitė darbo laiko trukmė, jei palygintume verslo pradžioje ir dabar, A. Avulis šypsosi: „Toks lyginimas – sudėtingas. Pradžioje labai daug dirbau, kad išgyvenčiau, o dabar dirbu daug tik todėl, kad įdomu. Ar pavyks sėkmingai įgyvendinti vieną ar kitą projektą? Kartais jaučiuosi kaip krepšinio aikštelėje ar bokso ringe. Visuomet norisi laimėti.“

Tą patį klausimą išgirdusi S. Matiukienė noriai dalijasi dar visai šviežia patirtimi: „Pradėdami kiekvieną iš savo verslų dirbome labai daug: be išeiginių dienų, be atostogų. Vis galvodavau, kaip ką geriau padaryti. Šios mintys galvoje buvo nuolat: prieš miegą, ryte vos pramerkus akis, valgant, duše, ko gero, net ir sapnuojant.“

„Esu įsitikinusi, kad kiekvienas verslus žmogus, atsiradus laisvai akimirkai, nejučia sugalvoja sau naujų iššūkių ir dažnai nusprendžia diversifikuoti sukauptą kapitalą ir investuoti į kitas papildomas sferas, – pastebėjimais dalijasi S. Matiukienė. – Dažniausiai tokie žmonės negali ramiai gyventi, jie jaučia naujų iššūkių alkį. Nepažįstu asmeniškai nė vieno verslininko, kuris užsiimtų tik viena veikla.“

„Kalbant apie laiko sąnaudas šiandien: vienareikšmiškai dirbame daug, tikrai ne nuo devynių iki šešių vakaro. Tačiau būtent čia kyla kitas klausimas, ar kai darai tai, kas tau patinka, vadinama darbu“, – mintimi, verta apmąstymų, pokalbį baigia S. Matiukienė.