Įsitvirtinti restoranų, kaip ir bet kurioje kitoje, verslo srityje, nėra taip paprasta. Kaip neprašauti su savo maitinimo įstaigos idėja ir suspėti žengti koja kojon su šiuolaikinėmis ir besikeičiančiomis lietuvių maitinimosi tendencijomis? Apie tai kalbamės su šios srities profesionalu, įmonės „Virtuvės mitų griovėjai“ vadovu Alfu Ivanausku.

Labiau rūpi maisto kokybė

Kaip per pastaruosius metus keitėsi lietuvių maitinimosi įpročiai? Kasdien maisto rinkoje besisukantis A. Ivanauskas pastebėjo net kelias tendencijas. Pirmiausia lietuviai vis labiau rūpinasi maisto kokybe. „Lietuviai vis dažniau linkę skaityti etiketes ir domėtis, iš ko pagamintas net ir visiems įprastas produktas, pavyzdžiui, dešra ar batonas“, – pasakoja virtuvės mitų griovėjas. Jis taip pat skuba pridurti, kad lietuviai stengiasi valgyti ir daugiau daržovių. Kad lietuviams darosi vis svarbiau, ką jie deda į burną, galima pastebėti ir per šventes. „Vis dažniau pastebiu, kad, ruošdami šventinį stalą, žmonės galvoja ne vien apie gausą, bet ir apie kokybę“, – teigia pašnekovas.

Virtuvės mitų griovėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad lietuviai vis drąsiau eksperimentuoja savo namų virtuvėse. „Kitų virtuvių įtaka ir galimybė prie jos prisiliesti lemia, kad žmonės namie gamina ne tik šeimai būdingus patiekalus, bet jau atranda ir egzotiškus vaisius, mangus, avokadus, taip pat kokosų pieną…“ – vardija virtuvės profesionalas. A. Ivanauskas džiaugiasi, kad lietuviai pradeda nebijoti ir žalios žuvies ar mėsos, todėl, pavyzdžiui, totoriškus kepsnius pamėgo ne viena šeima.

Desertinių valanda

 

„Jeigu prieš dešimt, o ir prieš penkerius metus niekas „makarunsų“ namie negamino, tai dabar vis dažniau pasidomima, kaip juos pasigaminti pačiam, o kai kas jau ir gamina.“

A. Ivanauskas.

 

Apžvelgdamas maitinimo sektorių Lietuvoje, A. Ivanauskas išskiria išpopuliarėjusias desertines. „Kaip ir drabužių mados srityje ar interjere, madinga daug kas. Praėjusiais ir šiais metais atidaryta ir dar ketinama atidaryti daugiau desertinių. Kelių prekių ženklų sėkmė paskatino tuos, kurie neturi savo idėjų, užsiimti tokia veikla, nors konditerijos verslas yra kelis kartus sudėtingesnis už kavinių“, – sako pašnekovas ir pabrėžia, jog vis dėlto svarbiausia, kad kiekviena vieta atrastų savo savastį.

Konditerijos menas įsibrovė ir į lietuvių namus. „Populiarėjant desertinėms, žmonės pradėjo eksperimentuoti ir atkartoti tam tikrus dalykus namie. Jeigu prieš dešimt, o ir prieš penkerius metus niekas „makarunsų“ namie negamino, tai dabar vis dažniau pasidomima, kaip juos pasigaminti pačiam, o kai kas jau ir gamina“, – dar vieną tendenciją iš lietuvių virtuvių pateikia A. Ivanauskas.

Atsiskleidžianti regiono virtuvė

Šalia desertinių bumo prasidėjusi restoranų ant ratų (angl. foodtrack) mada turėtų aprimti. „Daug kas pamatė, kad tai nėra pelningas ir greitus pinigus atnešantis verslas, čia taip pat reikia išsiskirti“, – teigia virtuvės profesionalas.

Naujausia tendencija restoranų versle – vietinė virtuvė, regiono produktai ir sezoniškumas. Pašnekovas įsitikinęs, kad ji lydės dar ne vienus metus. „Pasaulyje ši tendencija gyvuoja jau gana ilgai, tačiau mes, lietuviai, dažnai esame sužavėti pasauliniais produktais ir sudedamosiomis dalimis, o savo krašto pranašumų nematome“, – sako „Virtuvės mitų griovėjų“ siela. Dabar į rinką žengia naujoji virėjų karta, norinti visiems parodyti ir įrodyti, kuo mūsų regionas yra įdomus ir žavus. „Pasiruoškime pamatyti lietuviškus produktus ir patiekalus kitaip. Pagaliau ateina tas metas, kada daugelis pradeda suprasti, kad būti lietuviu – ne gėda“, – šypsosi A. Ivanauskas.

Idėjų kopijavimas sėkmės neatneš

Ar įsitvirtinti maitinimo sektoriuje Lietuvoje sunku? Pašnekovas neabejoja: „Jei turi originalią ir išskirtinę idėją, niekada nebuvo sunku. Tačiau jei bandai kažką kopijuoti, ypač sunku, nes būti antram, trečiam nėra palanku. Tuomet dažniausiai bandoma būti pigesniam, bet tai niekada neatneša sėkmingo verslo.“ „Virtuvės mitų griovėjų“ vadovas sako, kad koją pakiša ir lietuvių baiminimasis: „Blogiausia mūsų, lietuvių, savybė, kad mes labai daug bijome ir laukiame, kol kažkas kažką padarys. Jeigu pavyks jam, tada ir mes darysime. Tai didžiausia klaida.“

A. Ivanauskas taip pat pastebi, kad į restoranų verslą įsilieti norintys žmonės dažnai pervertina savo galimybes: „Kita klaida – mums visiems atrodo, kad mes apie maistą viską suprantame. Jeigu gaminame namie, tai galime gaminti ir restorane. Jeigu ne šefu būti, tai bent restorano direktoriumi.“

Pokalbio pabaigoje pašnekovas pristato ir savo įkurtą „VMG akademiją“: „Jos tikslas – rengti profesionalius padavėjus. Žmonės kiekvieną dieną pamato, kad vien jų darbe, norint būti geriausiam, reikia daug žinoti ir mokėti. O ką jau kalbėti apie restorano virtuvės darbą… Todėl siūlau bent kelias savaites, esant galimybei, padirbėti šioje srityje ir suprasti, ar tikrai toks verslas jums.“