Kaip keisis vartotojų informavimo priemonės?

Verslas

2016.05.02

Autorius: Ieva Drungilaitė

Temos: .

Kaip keisis vartotojų informavimo priemonės?

„INK agency“ įkūrėjas ir savininkas - Kęstutis Gečas. Simo Bernoto nuotr.

Vartotojų informavimo tendencijos pastaruoju metu glaudžiai susijusios su žiniasklaidos technologijų raida. Kokie pokyčiai matomi šioje srityje, įžvalgomis dalijasi Kęstutis Gečas iš „INK Agency“.

Pašnekovas patikina, kad rimtų prielaidų situacijos pokyčiams nėra. Jo teigimu, artimiausiu metu ir toliau stiprės interneto bei socialinių tinklų įtaka. „Interneto žiniasklaida naikina klasikinę žiniasklaidą, o ypač spaudą. Socialiniai tinklai aktyviai keičia pačios žiniasklaidos sampratą, mažina žurnalistikos svarbą ir įtaką. Reklamos rinką labai sparčiai keičia priemonės, leidžiančios žmonėms vengti reklamos, t. y. atidėto žiūrėjimo ar klausymo sistemos ir mokamos bereklamės informavimo priemonės (pavyzdžiui, „Spotify“ ar „Netflix“), kur žmogus gali sumokėti ir nebus varginamas reklamos“, – pasakoja pašnekovas.

 

„Jauna įmonė privalo kurti savo bendruomenę ir palaikyti su ja ryšį, todėl čia „Facebook“ yra nepralenkiamas. Jis gali būti papildytas tinklaraščiu bei naujienlaiškiais, tačiau „Facebook“ pirmiausia reikia naudoti ne per reklamos priemones, o kuriant profilį, įdomius įrašus, kuriuos pagal poreikį verta ir pareklamuoti“

K. Gečas

 

Be to, pastebimas vis dar populiarus būdas pasiekti tikslinę auditoriją naujienlaiškiais ir trumposiomis SMS žinutėmis. K. Gečas šias informavimo alternatyvas vertina skeptiškai. Anot jo, SMS žinutės yra ryškus įsiveržimas į žmogaus asmeninę erdvę, neatsižvelgiant į tai, ar jis nori matyti reklamą, ar ne. Dėl šios priežasties toks informavimo metodas gali būti erzinantis ir atstumiantis. Išimtis gali būti taikoma tik tais atvejais, kai reikia informuoti labai skubiai (gaisro, neramumų ir panašiais atvejais). O išradingai pateikti naujienlaiškiai gali tapti visai nebloga informavimo priemone.

„Naujienlaiškiai gali būti perskaityti tada, kai vartotojas tam nusiteikęs ar pasiruošęs, kai prisėda prie kompiuterio ir atsidaro naujienlaiškį. Nors šis informavimo būdas dažnai patenka tarp brukalo, tačiau protingai naudojamas gali būti galingas ginklas – jis užtikrina tikslinės auditorijos pasiekimą, netgi gali nusiųsti iki tam tikro lygio suasmenintą informaciją“, – teigia K. Gečas.

Anot pašnekovo, ryškiausi naujienlaiškių konkurentai yra socialiniai tinklai ir įvairios išmaniųjų telefonų programėlės, kurios suteikia daugiau galimybių, leidžia segmentuoti vartotojus ir sukuria sąlygas grįžtamajam ryšiui sukurti.

Dvi socialinių tinklų pusės

K. Gečas įsitikinęs – negalima vertinti socialinių tinklų kaip vien tik naudą kuriančių informavimo priemonių. Jie suskaidė anksčiau vyravusius klasikinės žiniasklaidos informacijos centrus, suteikdami daugiau demokratijos, kai kiekvienas gali kurti turinį, diskutuoti ir juo dalytis. Tiesa, tokia laisvė, anot pašnekovo, atnešė nemažai trūkumų ir sumaišties.

„Žiūrint kritiškai, socialiniai tinklai naikina žiniasklaidą ir žurnalistiką, o informacija joje tampa be atsakomybės. Žmonės gali kalbėti bet ką, meluoti, manipuliuoti informacija ir to niekas nei prižiūri, nei reguliuoja, nors visuomenės nuomonė gali būti stipriai paveikta, žmonės gali būti suklaidinti. Tai reiškia, kad socialiniai tinklai gali sukelti masių psichologijos kuriamas problemas: nepakantumą kitai nuomonei, netikrų ir neatsakingų nuomonės lyderių iškilimą, patyčias ir asmens socialinio statuso naikinimą. Be to, internetas ir ypač socialiniai tinklai kuria labai daug turinio, kurio perviršis ima kenkti žmonėms – jie sutrinka ir nebežino, kas yra tikra, svarbu, teisinga“, – pasakoja K. Gečas.

Lietuvoje matoma ryški socialinio tinklo „Facebook“, kaip informavimo priemonės, stiprėjimo tendencija, tačiau sakyti, kad verslo nėra, jeigu jo nėra tinkle „Facebook“, dar anksti. „Verslo visuomenei vis dar svarbūs klasikiniai, tik jiems skirti kanalai“, – sako pašnekovas.

Svarbu galimybės ir poreikiai

Įmonėms bendraujant su vartotojais, nepaklysti informavimo priemonių gausoje padeda aiškiai įvardyti tikslai ir, žinoma, biudžetas.

„Jeigu turite didžiulį reklamos biudžetą ir reikia greito rezultato, Lietuvoje verta rinktis televiziją. Jeigu biudžetas nėra įspūdingas, „Facebook“ ir interneto portalai tampa vieni svarbiausių. Jeigu jūsų produktas yra nišinis, tada galvokite apie tik šiam produktui ir jo pirkėjams skirtus kanalus bei vėlgi „Facebook“, nes jis leidžia segmentuoti informacijos gavėjus“, – pataria K. Gečas.

O pradedantiesiems pašnekovas rekomenduoja ne tik atsižvelgti į turimą biudžetą, bet ir labai atsakingai įvertinti, kokią auditoriją pagal amžių, jų pomėgius ir tikslus įmonė nori pasiekti. Pagal tai pasirinkta informavimo priemonė bus pati efektyviausia.

„Jauna įmonė privalo kurti savo bendruomenę ir palaikyti su ja ryšį, todėl čia „Facebook“ yra nepralenkiamas. Jis gali būti papildytas tinklaraščiu bei naujienlaiškiais, tačiau „Facebook“ pirmiausia reikia naudoti ne per reklamos priemones, o kuriant profilį, įdomius įrašus, kuriuos pagal poreikį verta ir pareklamuoti. Taip pat reikėtų investuoti į ryšius su visuomene ir ryšius su žiniasklaida, siekiant vadinamojo nemokamo eterio – sudominant žurnalistus įdomiomis istorijomis, naujienomis ir idėjomis“, – priduria pašnekovas.

Ekspertai

Kęstutis Gečas

Kęstutis Gečas

Įkūrėjas ir savininkas / „INK agency“

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.