Kažkas yra pasakęs, kad susiradęs mėgstamą darbą žmogus gauna galimybę gyvenime daugiau nebedirbti. Regis, kaip tik taip ir nutiko verslininkui, irklenčių žygius ir pamokas organizuojančio „Go Sup“ įkūrėjui varėniškiui Karoliui Pigagai (30). Užsienyje pamatytą ir pamėgtą sportą jis nutarė atvežti į Lietuvą ir ištrinti ribą tarp karjeros ir laisvalaikio. „Aš net nebežinau, kur yra mano pomėgis ir kur darbas. Viskas taip persipynę, kad, galima sakyti, gyveni savo svajonėje“, – sako jis.

 

Lūžis įvyko pernai

Iki savo verslo K. Pigaga sako ėjęs gana ilgai. Tačiau jo pradžia tiesiogiai susijusi su gyvenimo istorija, kurios veiksmas daug metų vyko dirbant ir keliaujant užsienyje. „Steve’as Jobsas yra labai gražiai pasakęs, kad gyvenimo potyriai, veiklos pagaliau susijungia viename taške. Viskas, ką darei prieš tai, atveda tave ten, kur esi dabar. Be abejo, šio verslo atsiradimą ir nulėmė mano kelionės, pažintys, potyriai, pagaliau ir studijos užsienyje, nes būtent aš pirmą kartą pagalvojau, kad verslauti gali būti smagu“, – prisimena pašnekovas.

 

„Tas išpopuliarėjimas įvyko pernai vasarą. Būtent tada žmonės pradėjo plačiau pažinti irklentes. Iki tol nutikdavo labai įdomių istorijų.“

K. Pigaga.

 

Ilgainiui jis susipažino ir su irklenčių sportu. Iš pradžių pabandė plaukioti pats. Vėliau pradėjo mokyti kitus. Pagaliau vieną dieną ištiko savotiškas „eureka“ momentas. „Irklentės mane užkabino. Net sunku apibūdinti kuo. Jos kažką turi. Tai labai universalus sportas, čia yra tiek daug dalykų, kuriuos gali daryti. Čia visada pilna šypsenų. Niekada nemačiau plaukiojančių susiraukusių žmonių. Puiku būti tame smagume. Iš pradžių tai buvo pomėgis. Tada tapau instruktoriumi. Staiga atsirado ir tokia mintis… Grįžau į Lietuvą ir pradėjau čia veikti“, – pasakoja verslininkas.

Aišku, ne viskas buvo taip paprasta. Pats irklenčių idėjos atvežimas į Lietuvą buvo nemenkas iššūkis. Iki tol apie šį sportą čia nelabai kas ir težinojo, todėl prireikė laiko ir pastangų, kol įvyko lūžis.

„Tas išpopuliarėjimas įvyko pernai vasarą. Būtent tada žmonės pradėjo plačiau pažinti irklentes. Iki tol nutikdavo labai įdomių istorijų. Tiesą sakant, jų ir dabar nutinka. Štai aną savaitgalį aš laukiu ant kranto plaukikų. Priplaukė būrys baidarininkų ir pradėjo klausinėti, kas tos irklentės. Pasipylė klausimai ir pastebėjimai: čia turbūt labai sunku, kaip žmonės nenukrinta ir t. t. Buvo labai smagu stebėti eilutę baidarininkų, kurie po to stebėjo atplaukiančius irklentininkus. Visgi irklentės jau žinomos, bet dar tikrai ne visuotinai“, – sako K. Pigaga.

Nieko keista, kad jam tenka pakovoti ir su šiokiomis tokiomis lietuvių keistenybėmis. Pavyzdžiui, su sunkiai permaldaujamu noru pasirodyti. Verslininkas juokiasi, kad labiausiai jam patinka argumentas iš serijos „aš internete mačiau“. Visai nesvarbu, kad į internetą savo vaizdelį gali įkelti toks pats savamokslis. Tokių smagių istorijų netrūksta. Štai kodėl visada žmonėms rekomenduojama pradžiai pasiimti bent po vieną pamoką, kad jie susivoktų, kas per daiktas yra irklentės. Paskui galima daug lengviau nuspręsti, ar tau to reikia, ar nereikia.

„Aš dažniau susiduriu ne su lietuvių drovumu, o su požiūriu: „O ką čia mokytis? Paimi ir varai.“ Tačiau labai džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių ateina mokytis. Jie nori žinoti, kaip reikia plaukti taisyklingai. Taip jau yra, kad jeigu įpranti kažką daryti neteisingai, tai paskui tenka labai daug laiko sugaišti keičiant įpročius. O tai daryti reikia, nes neteisinga technika ilgainiui sukels daug problemų. Tarkim, per ilgas irklas ilgainiui pažeis petį. Neteisingas irklavimas išvargins rankas. Tiesiog tai, kas tau atrodo geriausia, ne visada yra geriausia“, – dėsto „Go Sup“ įkūrėjas.

Keičiasi pati kultūra

Viena priežasčių, kodėl K. Pigagą kadaise taip sužavėjo irklentės, yra šio sporto universalumas. Viena vertus, paprasčiausiai pramokti jomis plaukti užtenka maždaug 15 minučių. Per tiek laiko žmogus išmoksta stovėti ant lentos ir atsipalaiduoti. Kita vertus, jeigu nori šiuo sportu užsiimti rimčiau ir esi pasiryžęs mokytis, tau atsiveria daugybė galimybių. Gal todėl ir pašnekovo laisvalaikis paprastai tiesiogiai siejasi su irklentėmis, o ir pats darbo procesas niekada nebūna monotoniškas.

„Be abejo, atsiranda nuobodesnių dalykų. Pavyzdžiui, administracinis darbas. Čia tokia dalis, kuri man kažkodėl per daug džiaugsmo neteikia. Tačiau be jos nevyksta visa kita. Kas iš to, kad kelias dienas nervinsiesi dėl to, kad reikia kažką padaryti? Taigi tiesiog atsisėdi ir tai padarai. Problemos ir nelieka“, – sako verslininkas.

Jam labai smagu matyti ir tai, kaip pamažu keičiasi šiaip jau tradiciškai paniurzgėti mėgstančių lietuvių charakteris. Kai nebeatrodo, kad visi sportuojantieji yra kažkokie keistuoliai, o oras visada niekam tikęs, daug lengviau atrasti ir irklentes. „Nėra tokio dalyko kaip blogas oras. Juokaujama, kad Lietuvoje turime du metų laikus: baltą žiemą ir žalią žiemą. Tačiau oras visada prastas. Man tai nesuprantama. Labai geras skandinavų požiūris: nėra netinkamo oro, yra tik netinkama apranga arba netinkamas požiūris. Kai grįžti iš Norvegijos, supranti, kad, palyginti su jų, mes turime labai gerą klimatą. Pas mus vasarą niekada nebus taip, kad plaukiojant šaltų rankos. Tačiau paklausius žmonių susidaro įspūdis, kad ir 24 laipsniai yra per vėsu. Tačiau čia tik laiko klausimas, kada tai pasikeis“, – įsitikinęs pašnekovas.

Ir tai jau iš tikrųjų vyksta. Vis daugiau žmonių sportuoja, vis mažiau kreipia dėmesį į orą, geriau susivokia, kokia svarbi yra sportinė apranga. „Vyksta tas procesas, kai žmonės mokosi mėgautis aplinka, oru, laisvalaikiu, o ne statyti sau barjerus, kodėl jie negali kažko daryti. Tai labai smagu. Veiklos, kurios anksčiau sulaukė daugiau skepticizmo, suranda vis daugiau auditorijos. Puiku, kad žmonės vis daugiau laiko skiria savo pomėgiams. Ir ne vien irklentėms. Tų veiklų vis daugiau ir tai puiku“, – teigia K. Pigaga.