Muitas – tai mokestis, kurį importuodamas, veždamas tranzitu ar eksportuodamas prekes valstybei sumoka asmuo. Tiesa, valstybėms susijungus į tam tikras bendrijas, pavyzdžiui, Europos Sąjungą, gali būti numatytas šiek tiek kitoks prekių apmokestinimo mechanizmas. Gana dažnai verslininkai susiduria su žinių spragomis šioje srityje, todėl „BZN start“ skaitytojus muitų tema supažindina verslo teisės kontoros „D Legals“ partneris ir vadovas Konstantinas Trišinas.

Muito mokestis priklauso nuo šalies

Lietuvoje galioja Europos Sąjungos muitų sąjunga. Teiraujuosi pašnekovo, kokius pagrindinius dalykus reikia žinoti verslininkams, norintiems pradėti eksportuoti prekes iš Europos Sąjungos šalių. K. Trišino nuomone, svarbiausia žinoti, kad Europos Sąjungoje galioja laisvas prekių judėjimas – muitų sąjunga. „Asmenims, siekiantiems eksportuoti ar importuoti prekes Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose, nėra nustatytų papildomų muito mokesčių įvežamoms ar išvežamoms prekėms“, – pasakoja jis. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad prieš pradedant vykdyti veiklą privalu užsiregistruoti muitinės prievolininkų sąraše ir įgyti ekonominių operacijų vykdytojo kodą (EORI). „Šis kodas pripažįstamas visų Europos Sąjungos valstybių narių muitinės įstaigose“, – teigia teisininkas.

 

„Tik pasirūpinęs visais reikalingais dokumentais ir išsiaiškinęs, kokie mokesčiai turi būti sumokėti, jaunas verslininkas galės užtikrintai ir išvengdamas nemalonių netikėtumų vykdyti verslą“

K. Trišinas

 

Kitokia situacija kalbant apie trečiąsias valstybes. „Verslininkas, norintis užsiimti prekių iš trečiųjų valstybių importu į Europos Sąjungą, turi žinoti, kad jo importuojamos prekės turi atitikti Europos Sąjungos standartus. Siekiant eksportuoti į trečiąsias šalis, dar prieš pradedant vykdyti veiklą būtina išsiaiškinti, ar valstybė, į kurią vežamos prekės, nėra uždraudusi tokių prekių importo“, – pataria teisininkas ir pateikia pavyzdį: „JAV kelia papildomus reikalavimus importuojamai mėsai, vaisiams, daržovėms ir pan.“ K. Trišinas pasakoja, kad ne Europos Sąjungos valstybėse narėse lietuviškos prekės mėgstamos ir perkamos. „Tai leidžia daryti išvadą, kad net ir mokant muito mokestį toks verslas gali būti pelningas“, –įžvalgomis dalijasi pašnekovas.

Ką pirmiausia reikėtų žinoti?

Pirmiausia reikėtų žinoti, ar valstybėje, į kurią bus įvežamos ar iš kurios bus išvežamos prekės, yra leidžiama atlikti tokius veiksmus. Toliau derėtų išsiaiškinti, ar įvežamoms prekėms taikomas muito mokestis. „Jeigu atsakymas teigiamas, svarbu apskaičiuoti bent apytikslį jo dydį, kad būtų išvengta papildomų ir netikėtų išlaidų“, – pataria „D Legals“ vadovas. Reikėtų nepamiršti, kad kai kurios prekės, pavyzdžiui, alkoholis, tabakas, apmokestinamos akcizo mokesčiu.

„Kitas svarbus dalykas, kurį turi suvokti jaunas verslininkas, yra tai, kad įvežant ar išvežant prekes reikia turėti tam tikrus dokumentus, tokius kaip pirkimo–pardavimo sutartis, sąskaitos faktūros, pinigų pervedimą įrodantys mokėjimo arba banko sąskaitos išrašai ir pan., – pasakoja jis. – Tik pasirūpinęs visais reikalingais dokumentais ir išsiaiškinęs, kokie mokesčiai turi būti sumokėti, jaunas verslininkas galės užtikrintai ir išvengdamas nemalonių netikėtumų vykdyti verslą“, – neabejoja pašnekovas.

Lengvatiniai muitai

„Verslo rūšis ar forma neturi jokios įtakos importuojamos prekės muito dydžiui“, – teigia K. Trišinas. Tiesa, yra lengvatinių muitų, kurie suteikiami tik tam tikroms prekėms. „Pavyzdžiui, norint importuoti žaliąją, nefermentuotą ir tiesiogiai fasuotą (ne daugiau nei 3 kg) arbatą iš Ukrainos, muito mokestis jai nebūtų taikomas, nes importuojant minėtą prekę galioja 0 % tarifinė preferencija“, – pasakoja teisininkas. Kad trečiajai valstybei būtų suteiktos muitų lengvatos ir tam tikrų prekių importas iš jos į Europos Sąjungą nebūtų apmokestinamas muito mokesčiu, trečioji valstybė turi atitikti tam tikras Europos Sąjungos teisės aktų keliamas sąlygas.

„Lengvatinių muitų sistema suteikia galimybių besivystančioms valstybėms supaprastintomis sąlygomis patekti į Europos Sąjungos rinką“, – apibendrina K. Trišinas. O apie tai, ar importuojamai prekei taikomas lengvatinis muitas, galima sužinoti Lietuvos Respublikos integruoto tarifo duomenų bazėje (LITAR) įvedus dominančios prekės kodą ir valstybę. „Pažymėtina, kad importuojant prekę iš valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos narė, muito mokestis bus mokamas tik vieną kartą, t. y. tik tuo metu, kai prekė pateks į Europos Sąjungos valstybę“, – atskleidžia teisininkas.

Pagrindiniai barjerai ir apribojimai

Prekėms, įvežamoms į Europos Sąjungą ar išvežamoms iš jų, nustatyti tam tikri apribojimai. Jie susiję su visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų sveikatos ir gyvybės apsaugos, aplinkos, ekonominių interesų apsaugos ir kitais keliamais reikalavimais. „Norint importuoti ar eksportuoti tam tikras specifines prekes, tokias kaip meno kūriniai, ginklai ir amunicija, strateginės ir dvejopos paskirties prekės ir pan., reikia gauti atitinkamos institucijos išduodamus papildomus leidimus ar licencijas“, – teigia pašnekovas. O apie tai, ar jums reikalingai prekei privalu gauti leidimą, galima sužinoti naudojantis LITAR duomenų baze.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, prekių importas iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir eksportas į jas tapo daug paprastesnis, „Mano manymu, sąlygos vykdyti verslą Europos Sąjungoje gana palankios tiek pradedančiam, tiek labiau patyrusiam verslininkui. Kalbant apie trečiąsias valstybes, manyčiau, kad, atlikus tinkamus skaičiavimus ir tyrimus, galima rasti produkcijos, kuri būtų itin paklausi Lietuvoje ar kitoje šalyje“, – pokalbį baigia pašnekovas.