Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) stresą apibūdina kaip XXI amžiaus sveikatos epidemiją. Todėl 2022 metų simpoziumui buvo pasirinkta streso tema. Naujausių, pažangiausių mokslinių tyrimų išvadų apžvalga ir analizė apie Emocinės laisvės technika arba tapingo veiksmingumą streso valdymui, streso hormonų kiekio mažinimui, streso padarinių mažinimui ir sveikatos būklės gerinimui. Apie tarptautinį online simpoziumą pasakoja sveikos gyvensenos ir emocijų trenerė Giedrė Latvėnaitė-Staškevičienė.

Tai kasmetinis renginys, kurį organizuoja Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi „EFT International“ – savanoriška, ne pelno siekianti asociacija,  įsipareigojusi tobulinti ir laikytis aukščiausių švietimo, mokymo, profesinio tobulėjimo standartų ir skatinti sumanų, kūrybišką ir etišką Emocinės laisvės technikos (toliau ELT) taikymą visame pasaulyje.

Kasmetinis mokslo simpoziumas skiriamas supažindinti su naujausiais klinikiniais ir moksliniais tyrimais, jų išvadomis, atradimais, ir kitomis naujienomis, kurie yra skirti paremti ELT naudojimą bei veiksmingumą. Jau antrus metus renginys vyko nuotoliniu būdu virtualioje erdvėje.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) stresą apibūdina kaip XXI amžiaus sveikatos epidemiją. Todėl 2022 m simpoziumui buvo pasirinkta streso tema. Naujausių, pažangiausių mokslinių tyrimų išvadų apžvalga ir analizė apie ELT veiksmingumą streso valdymui, streso hormonų kiekio mažinimui, streso padarinių mažinimui ir sveikatos būklės gerinimui.

Kūno reakcija į stresą vienoda, nesvarbu ar tai pavojus gyvybei ar tik neigiama emocija

„Daugumai iš mūsų stresinė reakcija kyla dėl vidinių dirgiklių, tokių, kaip neigiamo prisiminimo ar minties, kurios šaknys driekiasi iki praeityje patirtos traumos, ar to, kas susiformavo vaikystėje.“ – pasakoja pašnekovė. Kai patiriame neigiamas emocijas – pyktį, liūdesį ar baimę, – smegenyse įsijungia pavojaus signalas. Smegenys ima kūną ruošti kovoti arba bėgti.

Stresinė kūno reakcija pasireiškia lygiai taip pat, nesvarbu, ar ją sukėlė realus pavojus gyvybei, ar neigiama emocija. Išsiskiria adrenalinas, daužosi širdis ir taip toliau. Pasižiūrėję žinias imame nerimauti dėl karo, baiminamės dėl augančių kainų. Kasdieninis gyvenimas prisipildo kovos ir bėgimo reakcijų. Kai per savaitę arba mėnesį patiriame šimtus tokių atsakų, poveikis kūnui yra milžiniškas. Žmonės tampa išsekę, liūdni, kenčia nuo antsvorio ir t.t.

Atlikti naujausi tyrimai apie ELT poveikį streso biochemijai

2020 m. buvo atliktas naujausias tyrimas apie ELT poveikį streso biochemijai (tiesiogiai pakartojant 2012 m. Harvarde atliktą D.Church, Yount ir Brooks  tyrimą), kurio rezultatai buvo stulbinantys.

53 tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmai grupei buvo atlikta valandos trukmės ELT sesija, antrai – tos pačios trukmės psichoterapija, o likusiems tiriamiesiems nebuvo taikoma jokia terapija (kontrolinė grupė). Buvo atliktas jų kortizolio kiekio seilėse įvertinimas 30 minučių prieš terapiją ir 30 min. po seanso.

ELT taikymo grupei priklausančių asmenų kortizolio lygis sumažėjo ženkliai (-43,23%), palyginti su psichoterapijos (-19,67%) ir „be terapijos“ (-2,02%) grupėmis.

Šie bandymai atskleidė, kad ryšys tarp emocinės ir fizinės sveikatos yra akivaizdus. Sumažėjęs kortizolio lygis ELT grupėje taip pat buvo susijęs su nuslūgusiu nerimu, depresija ir geresniais bendrais psichiniais simptomais (išmatuota naudojant SA-45 instrumentą).

„Ši išvada, kad po vienos valandos ELT streso hormono kortizolio lygis vidutiniškai sumažėjo 43%, patvirtina/paremia pradinį tyrimą (2012 m.) ir indikuoja/parodo, kad EFT yra veiksmingas ir greitas būdas sumažinti biologinius streso žymenis.“ – pasakoja Sveikos gyvensenos ir emocijų trenerė, Giedrė Latvėnaitė-Staškevičienė šią techniką pati praktikuoja daugiau nei 6 metus ir negali atsistebėti šios priemonės veiksmingumu.