Išvien dirbantys Lietuvos verslininkai ir mokslininkai kūria ir tobulina robotus, mikromokėjimo sistemas, elektromobilius bei daugybę kitų verslo sėkmę lemiačių produktų ir įrankių. Šiai inovacinei veiklai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) startavo tęstinę priemonę „Inočekiai LT“, kuri padeda gauti nustatyto dydžio tikslinę finansinę paramą paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti. Tai „greiti pinigai verslui“ moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai.

Pasak MITA direktoriaus Arūno Karlono, „Inočekiai LT“ yra viena populiariausių ES paramos priemonių, kuria aktyviai naudojasi smulkiojo verslo atstovai. „Žingsnis po žingsnio verslas atranda universitetų laboratorijas, domisi atliekamais Lietuvoje tyrimais, užmezga naudingų kontaktų. Pastebime, kad universitetuose sukauptos žinios gali būti sėkmingai panaudojamos tiek naujiems verslams steigti, tiek egzistuojančių įmonių konkurenciniam pranašumui didinti. Mokslininkų pagalba įmonėse sėkmingai tobulinamos technologijos, atliekami tyrimai, prototipai virsta produktais, orientuotais į Lietuvos ar užsienio rinkas “, – pasakoja A.Karlonas.

Pasiteiravome pereitais metais inočekius panaudojusių bendrovių, kaip sekėsi bendradarbiauti su mokslininkais, kaip jų projektai prisideda prie verslo sėkmės. Šiame straipsnyje patirtimi pasidalijusios įmonės savo projektus įgyvendino padedamos Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkams, tačiau paslaugas verslui teikė ir daugybė kitų mokslo institucijų, kurios siūlė pasinaudoti daugiau kaip 1000 įvairių paslaugų.

Patobulino roboto koordinaciją

Pirmąją pakalbinome Prienų rajone įsikūrusią įmonę „Alsena“, kurios pagrindinė veikla – kroviniams gabenti ir sandėliuoti skirtų medinių padėklų gamyba, remontas bei prekyba. Didžiąją dalį darbų bendrovės darbininkai atlieka rankomis, tačiau sunkiausią fizinį darbą jau penkerius metus daro du meistrams talkinantys robotai.

Jei esate fantastikos gerbėjas, niekada nesilankęs modernioje gamykloje, tai robotą greičiausiai įsivaizduojate kaip metalinį žmogų, kalbantį kapotomis frazėmis. Bendrovės „Alsena“ robotai – tai didžiulės automatiškai veikiančios, programuojamos rankos. Jos turi šešis sąnarius (dvigubai daugiau nei žmogaus ranka) ir čiuptuvais sugriebusios medinius padėklus perkelia juos į reikiamą vietą.

„Mintį apie tobulesnį robotų valdymo algoritmą gvildenome jau anksčiau, tačiau mokslininkai nebuvo tikri, ar pavyks tokį parašyti. Žinote, mokslininkams ir neigiamas tyrimo rezultatas yra vertingas, o verslui – ne. Nebūdami tikri atidėliojome investicijas į projektą, kol galiausiai sužinojome apie galimybę įsigyti inočekį. Galimybė jį panaudoti sumažino riziką, nes didesnę dalį tyrimui reikalingų lėšų kompensavo valstybės parama“, – svarbiausią „Inočekiai LT“ naudą įvardijo projektą koordinavusios „Alsenos“ antrinės bendrovės „Robotex“ vadovas Eduardas Šmitas.

„Alsenos“ užsakymu tyrimą atliko ir algoritmą robotams sukūrė KTU mokslininkas Gintautas Narvydas. Anksčiau įmonės įdarbinti robotai negalėjo tiksliai fiksuoti kiekvieno padėklo koordinačių, tad stirta turėjo būti lygiai sukrauta. Stirtas su laužtuvu nuolat tekdavo lyginti darbininkams. G. Narvydas, į pagalbą pasitelkęs stereokameras, išsprendė šią roboto valdymo problemą.

„Toks patobulinimas leis efektyviau dirbti mūsų meistrams. Robotizuoti darbą ten, kur galima, ketiname ir toliau. Esame numatę įdarbinti ir trečią robotą. Jei procesą galima robotizuoti, tai verta padaryti“, – įsitikinęs E. Šmitas.

Automobiliai virsta elektromobiliais

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusi „Elintos“ įmonių grupė – gausiausią elektromobilių parką turintis verslo subjektas Lietuvoje. Dar įdomiau, kad penki bendrovės naudojami elektromobiliai yra iš dalies pačios jos sukurtas produktas ir oficialiai pažymėti „Elinta Motors“ vardu. Neseniai „Elinta“ išgarsėjo visame pasaulyje pristačiusi unikalią elektrinę dviračių pavarą „Rubbee“, kuri įprastą dviratį paverčia elektriniu. Tačiau tik nedaugelis žino, kad šios įmonės specialistai analogišką, tik kur kas sudėtingesnės konstrukcijos sistemą kuria automobiliams.

„Siekiame, kad sunkvežimį ar automobilį paversti hibridiniu ateityje būtų taip pat paprasta, kaip šiuo metu įtaisyti dujų įrangą. Vienas iš iššūkių, kurį turėjome įveikti konstruodami elektromobilio mechanizmą, – tinkamai veikianti valdymo plokštė, kuri įjungtų ir išjungtų elektrinį pavaros mechanizmą. Tam ir panaudojome MITA mums skirtą inočekį, o įgyvendinti projektą patikėjome KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto mokslininkams“, – pasakojo įmonių grupės „Elinta“ generalinis direktorius Vytautas Jokužis.

Pasak pašnekovo, elektrinės pavaros komercinę gamybą jo vadovaujama bendrovė ketina pradėti kitąmet. V. Jokužis tiki, kad šis produktas sulauks didelio susidomėjimo, kaip ir iš šio projekto kilusi „Rubbee“ pavara, kuria domisi visas pasaulis. Šiuo metu bendrovės specialistai elektrines pavaras sėkmingai diegia į nediduko hečbeko „Toyota iQ“ ir krovininio mikroautobuso „Iveco Daily“ platformas.

„Sveikinu tuos, kurie sugalvojo priemonę „Inočekiai LT“, nes tai puikus mechanizmas, leidžiantis su mokslininkų pagalba atlikti nedidelius, tačiau produktų ar paslaugų plėtrai būtinus darbus. Pateikti paraišką ir gauti paramą nesudėtinga, tad inočekiais gali lengviau pasinaudoti ir įmonės, neturinčios daug paramos projektų rašymo patirties. Tiesa, pastebėjau, kad pagal pirmąjį „Inočekiai LT“ kvietimą popierizmo buvo mažiau, tačiau viskas kol kas sveiko proto ribose“, – pažymėjo V.Jokužis.

Kasos aparatus keičia planšetės

Kaune prieš trejus metus įsikūręs E. verslo klasteris vienija informacinių technologijų įmones bei mokslo įstaigas, kurių tikslas – plėtoti pažangias skaitmeninių paslaugų sistemas. Su šios įmonės kuriama sistema „Tapsis“ jau yra susidūrę nemaža dalis šalies moksleivių. „Tapsis“ sistema paverčia elektroninius moksleivio pažymėjimus visaverte e. pinigine, o tėvams padeda kontroliuoti atžalų išlaidas.

„Kasos aparatai yra griozdiški ir mokykloms per brangūs, nelabai reikalingi. Mūsų sukurta sistema leidžia e. moksleivio pažymėjimą internete papildyti pinigais, taip pat jame saugoti bilietus į renginius ar kiną, pažymėjimas gali veikti ir kaip durų raktas, – teigė klasterio vadovas Albinas Bačiliūnas. – Kasos aparatus mokyklose keičia planšetiniai kompiuteriai: moksleivis priglaudžia kortelę prie planšetėje esančio NFC lusto skaitytuvo ir iškart atsiskaito už pietus valgykloje ar kopijavimo paslaugas bibliotekoje. Tėvai, prisijungę prie sistemos, gali matyti, kam pinigėliai buvo leidžiami, o tiems, kas teikia paslaugas, patogu tvarkyti apskaitą.“

Tiesa, mokymo įstaigose diegdami sistemą „Tapsis“ jos kūrėjai pastebėjo, kad sparčiau atlikti mokėjimą kartais trukdo stringantis interneto ryšys, tad nusprendė optimizuoti sistemą ir sukurti „offline“ piniginės modulį. Šį rudenį su mokslininkų pagalba patobulinta išmanesnė sistema jau atkeliaus į mokyklas.

„Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, tačiau net ir nuodugniai ieškodamas nelabai rasčiau dėl ko skųstis, – juokėsi A. Bačiliūnas. – Technologijas tobulinančios įmonės dažnai sukuria įvairių idėjų, bet joms išbandyti trūksta lėšų ar žmogiškųjų išteklių. Taigi inočekiai yra pati puikiausia priemonė norint jas išbandyti. Ištobulintą idėją pristatome rinkai ir, jei ji komerciškai pasiteisina, galima sėkmingai įsukti perspektyvų verslą.“

„Inočekiai LT”, priemonė paraiškas priima iki2014 liepos 21d.