Ekonomikos mokse Daniel’is Kanehman’as atrodo nelyginant kokia balta varna. Iš tikrųjų, kaip čia taip atsitiko, kad šis psichologas(!) 2002-aisiais įsigudrino laimėti Nobelio premiją ekonomikos srityje? Juk, regis, ekonomika – tai skaičiai, analizės, duomenys… Ką psichologas gali išmanyti apie tai. Tačiau D. Kanehman’o pagrindinis nuopelnas ir yra tas, jog jo “Behavioral economics” teorija iš esmės paneigia šį stereotipą. Šis psichologas argumentuotai įrodė, kad ekonomikos dalyviai t.y. visiškai nėra tokie nuspėjami ir lengvai prognozuojami. Atvirkščiai, mūsų elgesį dažnai nulemia emocijos ir kaprizai. Mėgstame save apgaudinėti ir dėtis racionaliais, bet daug dažniau tiesiog pasiduodame savo baimėms ir troškimams. Pažvelkime į kelias D. Kanehman’o įžvalgas, kurios galbūt pravers ir jūsų verslui.

Nepasiduokite emocijoms

Pasak D. Kanehman’o, žmogaus protas yra toks, kad mes tiesiog instinktyviai bijome nesėkmių, praradimų. Žinoma, tai visiškai normalu. Jeigu rizikuojant jūsų neapninka bent menkiausias nerimas, tai, ko gero, jums derėtų apsilankyti pas psichiatrą… Problema ta, kad nerimas ir nusivylimas ištikus nesėkmei yra visiškai neproporcingi džiaugsmui pasireiškiančiam, kai mums pasiseka. Kitaip tariant, mes gerokai labiau pergyvename praradę 10 000, nei džiaugiamės uždirbę tokią pačią sumą. Prie pergalių mes labai greitai priprantame ir jų rezultatus priimame lyg savaime suprantamą dalyką. Tuo tarpu praradimai visada skaudūs. Tačiau gyvenime ir versle taip jau yra, kad pergales keičia praradimai, o praradimus vėl keičia pergalės. Štai kodėl jokiu būdu negalima pasiduoti neigiamoms emocijoms, nes labai greitai gali dingti noras apskritai kažką daryti. D. Kanehman’as sako tiesiai šviesiai – tokios emocijos iš tikrųjų yra jūsų priešas.

Paklauskite savęs: kuo aš esu pasiryžęs rizikuoti

Žmogaus protas mėgsta šiek tiek apgaudinėti save. Taip tiesiog jaučiamės šiek tiek saugiau. Pasak, D. Kanehman’o žmonės ir kompanijos savo turtą yra linkusios skirstyti į dvi kategorijas: tą, kurį būtina išsaugoti vardan saugumo (pensija ar tam tikra kapitalo, turto dalis), ir tą, kuriuo galima rizikuoti t.y. skirti investicijoms. Tokia skirtis įvyksta visiškai natūraliai. Taip ir kiekviena kompanija visų pirma dalį savo lėšų skiria veiklos palaikymui ir išsilaikymui, o jeigu yra galimybė – dalį skiria investicijoms. Su pirma dalimi mes linkę būti labai konservatyvūs ir atsargūs, o su antra elgtis gerokai rizikingiau. Visgi ši skirtis yra visiškas savęs apgaudinėjimas. Iš tikrųjų tai juk ta pati kišenė, tie patys JŪSŲ pinigai. Gal tokiu būdu tiesiog apkraunate save bereikalingais susivaržymai?

Mes nesame tokie racionalūs, kokiais norėtumėme būti

Mūsų smegenys veikia dvejopai. Pats D. Kanehman’as išskiria dvi mąstymo sistemas: greito mąstymo ir lėto mąstymo. Mes turime intuiciją, jausmus, emocijas. Šių dalykų mes nekontroliuojame. Jie mus “ištinka” greitai – tai ir yra “greitas mąstymas”. Tačiau po to šiuos potyrius mes stengiamės racionalizuoti ir iš lėto juos “permąstyti”. Būtent “permąstę” mes ir priimame sprendimus. Arba bent jau norime manyti, kad taip darome… Iš tikrųjų “greitasis mąstymas” paprastai ima viršų. Labai dažnai, kai mes manomės mąstą, dėliojantys pliusus ir minusus, iš tikrųjų tik bandome racionalizuoti emocijomis priimtą sprendimą. Kitaip tariant, mes pateisiname save. Pardavėjai dažnai geba manipuliuoti žmogaus emocionalumu. Ar tikrai koks nors Samsung Galaxy S IV yra taip stipriai geresnis už Galaxy S III? Ne. Tačiau mes NORIME naujo daikto, o jį įsigiję tiesiog pateisiname save žodžiais “šie keli patobulinimai tikrai labai svarbūs…”. Todėl ir priimant sprendimus versle reikėtų šiek tiek atidžiau vertinti save ir visiškai neatsiduoti “greitajam mąstymui”.

Pasaulis nėra toks paprastas ir nuspėjamas, kokio mes norėtumėm

D. Kenhman’as pastebi, kad šiandien daug žmonių dievagojasi esą jie numatė paskutinę ekonominę krizę ir agitavo visus jai ruoštis. Iš tikrųjų taip nebuvo. Pasak Nobelio premijos laureto, po krizių mes mėgstame įtikinėti, kad mes suprantame kas ir kodėl įvyko. Taip tarsi įsiteigiame sau, jog ekonomika ir pasaulis veikia pagal griežtus, nekintančius dėsnius, kuriuos galima perprasti. Tačiau daug naudingiau būtų pripažinti, kad tiesiog yra dalykų, kurių numatyti mes negalime. Versle jums irgi nepavyks visko numatyti ar iš anksto apsidrausti. Ką galima padaryti? Tiesiog visada turėti omeny, jog sunkios dienos gali ateiti nelauktai ir staiga, ir joms ruoštis.

5. Venkite hedonizmo pinklių

D. Kenhman’as pastebi, kad žmonės kuo toliau, tuo labiau stokoja savikontrolės. Mums vis labiau patinka atidėlioti darbus, prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Visuomenė tampa vis hedonistiškesnė. Prancūzijos karalius Liudvikas XV sakė: „Mano amžiui užteks, o po manęs nors ir tvanas“. Regis, šiandien šis posakis irgi daug kam tinka. Liudvikui XV-ajam iš tikrųjų užteko, bet jo įpėdinis gyvenimą pabaigė giljotinoje… Kiekvienas verslininkas – kaip jam gerai besisektų šiandien – turėtų prisiminti, kad švaistūnai žemyn krenta su dideliu pagreičiu. Nepervertinkite savo galimybių. Būkite atsakingi. “Ši diena” yra labai svarbi, bet neatsakingi poelgiai gali užkirsti kelią “rytdienai”.