Verslo modelio dilema iškyla ne tik naujokams, tik mąstantiems apie idėjos realizavimą, bet ir sėkmingiems, ilgą patirtį turintiems verslininkams. Taip yra dėl į rinką žengiančių naujų, kitokias – efektyvesnes paslaugas pasiūlančių verslų.

Tikslas – tapti didžiausiu rinkos žaidėju

Vienas iš tokių pavyzdžių – dalinimosi ekonomikos verslai. Jų verslo modeliai grindžiami daugiapusių platformų principais. O siekis – įdarbinti retai naudojamus daiktus, žmones, gebėjimus, „Airbnb“, „Uber“, „Vinted“, ir kiti dalijimosi ekonomikos verslai, siekia padėti resursus turintiems žmonėms juos panaudoti ir šiek tiek užsidirbti.

ISM Strateginio valdymo modulio vadovas, ekspertas-konsultantas Benas Adomavičius teigia, kad kaip ir kiekviena nauja verslo modelio rūšis, taip ir dalinimosi ekonomikos verslai, užims dalį rinkos, tačiau dalijimosi ekonomikos versle itin svarbu būti didžiausiu žaidėju, išsiskirti iš konkurentų. „Dėl įvairių priežasčių didžiausias yra patraukliausias ir tiems, kurie nori dalintis, ir tiems, kurie nori gauti. Perspektyvą turi tie verslai, kurie iškopia į viršūnę, nes jie įgyja pagrindinę masę klientų, didžiausią žinomumą ir didžiausią pelną“, – pabrėžia B. Adomavičius.

Ne visiems sėkmingiems verslams reikia naujo verslo modelio

Pašnekovo nuomone, ką daryti verslininkui ir kokį verslo modelį pasirinkti, priklausys nuo to, kokį verslą jis nori sukurti. Verslo modelio konstravimas, kitaip nei tai daro esami konkurentai, leidžia sukurti išskirtinumą ir pranašumą, kurį sunku kopijuoti esamiems verslams. Mes tai akivaizdžiai matome „Lidl“ pagrindu, kai esami mažmenininkai, negali pasiekti tokio žemo kainų lygio kaip įmonė, kuri visiškai ir pilnai optimizavusi veiklos modelį žemoms kainoms.

Kaip pavyzdį, B. Adomavičius pateikia „Uber“ kompaniją. Ką ji pasiūlė kitaip nei senbuviai? Juk Lietuvoje turime e-taksi programėlę, su kuria išsikviečiame taksi. „Ši programėlė labai panaši į „Uber“, bet ir kartu pakankamai skirtinga. Tipiški e-taksi orientuojasi į profesionalius taksi vairuotojus, turi automobilius, kurie atitinkamai pažymėti. „Uber“ orientuotas į žmones, kurie nebūtinai nori nuolatos teikti pervežimo paslaugas. Programėlė leidžia žmogui, kuris turi automobilį, retkarčiais pavežti pakeleivius ir uždirbti pinigų. Pritraukiama papildoma paslaugų tiekėjų grupė. Jiems ženkliai palengvinamas įsitraukimas, nes kartu išsprendžiamas ir atsiskaitymų klausimas (jie vyksta per sistemą) ir pervežimų fiksavimas. Tokiu būdu klientų radimas, atsiskaitymas ir mokesčių mokėjimas supaprastėja.“, – komentuoja B. Adomavičius.

Nors daugiapusių platformų verslai susilaukia daug dėmesio, tačiau jie nėra radikali naujovė. Galų gale, turgus ir parduotuvės jau daugelį tūkstantmečių sujungdavo gamintojus ir pirkėjus. Nauja yra tai, kaip ir kokiose sferose jie įgyvendinami. Dėl nedidelių IT kaštų ir didelės geografinės aprėpties tampa įmanoma suvesti žmones iš įvairių šalių tuo pat metu kardinaliai sumažinant tokių apsikeitimų kaštus.

Visgi tam, kad pasisektų, svarbu apgalvoti ne tik verslo modelio variantus. Pasak B. Adomavičiaus, dažniausiai pradedantieji verslą neįvertina investicijų, kurių prireiks idėjų įgyvendinimui, kiekio ir idėjos įgyvendinimo aspektų. Pavyzdžiui, kartais labai sudėtinga įvertinti, kiek kainuos pritraukti vieną klientą ir jį išlaikyti. Ar klientas pirks daugelį kartų? O gal tik vieną? Kiek iš į tinklapį atėjusių taps pirkėjais? Šie ir daugelis kitų svarbių niuansų išaiškėja jau pradėjus vykdyti verslą. Labai svarbu įvertinti tikėtinas neigiamas pasekmes ir siekti jas minimizuoti. T. y, daryti taip, kad turėtume kuo mažiau pasekmių, jei nepasisektų. Būtina turėti pakankamai kapitalo ne tik pradėti verslą, bet ir jį vykdyti kelerius metus vis dar negaunant grąžos iš naujo verslo.

Kam priklausys didžiausi ateities verslai?

 

„Drąsiai galime sakyti, kad ateityje ženkliai didesnį potencialą turės atsinaujinančios energetikos verslai.“

B. Adomavičius.

 

Tad į kurias sritis būsimieji verslininkai turėtų kreipti daugiausiai dėmesio, kurios iš jų ateityje bus perspektyviausios? „Drąsiai galime sakyti, kad ateityje ženkliai didesnį potencialą turės atsinaujinančios energetikos verslai. Pasauliui būtina pereiti prie energijos šaltinių kurie neteršia aplinkos. Būtini verslai kurie mažins jau esančių verslų poveikį gamtai. Taip pat populiarūs turėtų išlikti verslai, susiję su personalizavimu, suasmeninimu, taip pat ir antrinio žaliavų panaudojimo verslai, jie turės būti realizuoti artimiausioje ateityje, nes tiesiog žemėje nėra pakankamai resursų. Dalijimosi ekonomikos verslų taip pat dar bent keletą metų turėtų daugėti ir jie išliks paklausūs“, – teigė B. Adomavičius.