Tobulėjant informacinėms technologijoms, dalijimosi ekonomikos principu veikiančių įmonių skaičius sparčiai auga, o sėkmingas startuolių įsitvirtinimas rinkoje sulaukia vis didesnio investuotojų susidomėjimo. Atsakingai plėtojamas verslo modelis sukuria naujų galimybių vartotojams ir verslui, prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo.

Apie dalijimosi ekonomikos bumą, jos perspektyvas ir tarpusavio skolinimąsi kalbėjomės su KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) prof. dr. Vaida Pilinkiene, UAB „NEO Finance“ valdybos pirmininku Evaldu Remeikiu ir KTU ekonomikos programos studente Justina Nemunyte.

Kas lėmė dalijimosi ekonomikos bumą?

Dalijimosi ekonomika, kuri dažnai įvardijama kaip tylioji revoliucija, leidžia panaudoti žmogui laikinai nereikalingus finansinius išteklius, nekilnojamąjį turtą, automobilį ir iš jų užsidirbti.

„Dalijimosi ekonomikos bumą lėmė tobulėjančios informacinės technologijos ir socialinių tinklų įsigalėjimas, atsakingesnis požiūris į vartojimą, naujų verslo modelių paieška“, – įsitikinusi V. Pilinkienė.

 

„Tikėtina, kad sparčiai augs ir dalijimasis finansavimo paslaugomis per tarpusavio skolinimo platformas.“

E. Remeikis.

 

Įvairūs dalijimosi ekonomikos verslo modeliai (tarpusavio skolinimasis, nekilnojamojo turto nuoma, keleivių pervežimas) skatina konkurenciją tarp panašias paslaugas teikiančių ekonomikos subjektų, o kartu mažesnes paslaugų ar prekių kainas vartotojams. Tačiau tai lemia ir konkurentų nepasitenkinimą dėl gana menko šių modelių teisinio reglamentavimo, ypač nekilnojamojo turto rinkoje.

Populiarėjant dalijimosi ekonomikai, daugelis jaunų verslininkų, matydami, kaip sėkmingai iki tol veikė greitųjų kreditų bendrovės, vis kėlė sau klausimą, kodėl Lietuvoje negalėtų veikti „peer-to-peer lending“ platformos, kai paskolas išduoda žmonės, o ne pati vartojimo kreditų bendrovė.

Dalijimosi ekonomika ir jos poreikis ateityje tik augs. Taip pat atsiras naujos dalijimosi ekonomikos rūšys. „Tai galėtų būti dalijimasis teisinėmis, draudimo paslaugomis per platformas ar turimais resursais tarp verslo įmonių. Tikėtina, kad sparčiai augs ir dalijimasis finansavimo paslaugomis per tarpusavio skolinimo platformas (TSP)“, – įsitikinęs E. Remeikis.

Naujos darbo vietos

Dar vienas dalijimosi ekonomikos pranašumas – lankstumas darbo vietų atžvilgiu. Daugelio virtualiai paslaugas teikiančių rinkos dalyvių darbo vietos yra nuotolinės, o tai šiuolaikinėje bendruomenėje didina dalijimosi ekonomikos patrauklumą.

V. Pilinkienės teigimu, kalbant apie darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, nėra didelio skirtumo tarp tradicinio ir dalijimosi ekonomikos verslo modelių. „Abiem atvejais šalies ekonomika veikiama teigiamai. Net jei turistai, pasinaudoję pigesne kambarių nuoma per, pavyzdžiui, „Airbnb“ platformą, vėliau pinigus išleidžia maistui, pramogoms ar kitoms paslaugoms toje pačioje šalyje“, – įsitikinusi mokslininkė.

Kai kuriais atvejais dalijimosi ekonomika gali sukurti naujus verslo modelius, o tai neabejotinai papildo šalių biudžetus. „Pavyzdžiui, „Uber“ vairuotojai visame pasaulyje vidutiniškai įvykdo 1 mln. kelionių per dieną. Skaičiavimai rodo, kad įmonė aptarnauja apie 9 mln. vartotojų ir turi apie 200 tūkst. vairuotojų, todėl šis verslo modelis, veikiantis dalijimosi ekonomikos principu, skatina augimą ir užtikrina didesnes galimybes vystytis ir plėtoti šią ekonominės veiklos rūšį“, – pabrėžia KTU studentė J. Nemunytė, savo įžvalgas pristačiusi XV kasmetėje studentų mokslinėje konferencijoje „Mokslo horizontai: jaunųjų tyrėjų įžvalgos“.

Merginos teigimu, didžiausias pranašumas tas, kad „Uber“ veiklos vykdymo metodas leidžia sumažinti išlaidas, jas paskirstant tarp vairuotojų ir keleivių: „Įmonės verslo modelis pagrįstas mainais ir verte, kuri sukuriama tarp vairuotojo ir keleivio. Tai reiškia, kad vertės pasidalijimas ir mainai vyksta tiesiogiai tarp proceso dalyvių, be jokių tarpininkų.“

Ateitis siejama su kūrybingumu ir inovacijomis

Ekonomika keičiasi, atsiranda vis naujų modelių, sukurtų kūrybiškai mąstančių žmonių, todėl inovacijos ir kūrybingumas yra svarbiausi veiksniai. Vis daugiau skaičiavimų atlieka kompiuterinės programos, kuriamas dirbtinis intelektas, todėl kuo toliau, tuo labiau reikės mokėti valdyti mašinas ir jas mokyti, o tai susiveda į IT išmanymą ir tobulėjimą šioje srityje.