2015 m. gruodį Lietuvoje viešėjęs JAV ekonomistas dr. Donaldas Josephas Boudreaux yra žmogus, kuris visada liks ištikimas savo principams ir pažiūroms. Net jeigu tie principai kada nors pasirodys jam asmeniškai nepalankūs. Tai supratau per mūsų pokalbį jam garsiai susimąsčius: „Ką aš daryčiau, jeigu kas nors išrastų tabletę, kurią išgėręs įgytum visas galimas žinias apie ekonomiką? Man tai baisiai nepatiktų, bet kartu tektų pripažinti ir tokios pažangos logiškumą.“ Su D. J. Boudreaux pasikalbėjome apie kūrybingą griovimą, globalizacijos naudą bei pavojus ir būtinybę veikti lokaliai, bet mąstyti globaliai.

Kodėl mes ir mėgstame, ir nekenčiame „Uber“?

Kai kalbėjomės su D. J. Boudreaux, buvo praėjusios tik pora savaičių nuo „Uber“ starto Lietuvoje. Todėl praleisti galimybės jo pasiteirauti apie šį gigantą ir pasipriešinimą jam tiesiog negalėjau. „Manau, kad atsakymas yra labai paprastas. Žmonėms tiesiog nepatinka, kai kas nors jiems meta iššūkį. Mums labai patinka, kai yra didelė konkurencija pasiūloje, nes juk smagu turėti didelį pasirinkimą. Tačiau, jeigu esi gamintojas ar paslaugos teikėjas, į konkurenciją imi žiūrėti visai kitaip. Šiuo atveju taksi vairuotojai priprato sau ramiai teikti tradicinę paslaugą, ir štai vieną dieną pasirodo kažkas labai konkurencingas. Man asmeniškai tokia konkurencija labai patinka, bet jeigu pats būčiau taksi vairuotojas, tikriausiai irgi būčiau nepatenkintas. Tai natūralu“, – teigė ekonomistas.

 

„Verslininkai visada norės kuo didesnės rinkos ir, jeigu technologijos leidžia iš tikrųjų mąstyti globaliai, jie tai darys. Didelės rinkos, tokios kaip JAV, vis dar gali rinktis veikti tik namie, bet mažos rinkos jau tarsi nebeturi tokio pasirinkimo“

D. J. Boudreaux

 

Pasak jo, tokius status quo purtančius sprendimus žmonija visada priima nenoriai. Čia nėra nieko keista. „Mums reikia turėti omenyje, kad „AirBnb“, „Uber“ ar „Lyft“ iš esmės nėra kokie nors revoliucingi sprendimai. Taip, jie paprastesni, lengviau naudojami, bet patys procesai tokie patys seni kaip pasaulis. Paslauga juk ta pati – žmonių apgyvendinimas arba vežimas. Skiriasi tik metodas, kaip tai daroma. Visa žmonijos istorija kupina sprendimų, kuriuos aš vadinu kūrybingu griovimu (angl. creative disruption), o „Uber“ ar „AirBnb“ yra tik naujausi pavyzdžiui. Tačiau patikėkite manimi, praeis vienas kitas dešimtmetis ir atsiras kas nors, kas privers pasitraukti ir juos. Tada jau „Uber“ vairuotojai skųsis, kad naujos technologijos juos žlugdo. Tiesiog taip veikia pasaulis“, – aiškino D. J. Boudreaux.

Globalizacijos džiaugsmai ir rūpesčiai

Vis dėlto ekonomistas pastebi ir tai, kad tarpai tarp tokių kūrybingai griaunančių technologijų vis trumpėja. „Procesas iš tikrųjų vis greitesnis. Manau, kad tam daugiausia įtakos turi globalizacija. Žurnalistas Mattas Riddley labai gerai pastebėjo, kad kuo lengviau ir dažniau gebame bendrauti ir dalytis idėjomis, tuo didesnė tikimybė, kad iš tų pokalbių išsivystys ir visiškai naujų idėjų. Šiuolaikinės technologijos, išplėtota susisiekimo sistema leidžia mums nuolatos kalbėtis, dirbti kartu. Tai dramatiškai paspartina idėjų gimimą. Aišku, ne visos jos geros. Tiesą sakant, tik nedidelis jų procentas yra tikrai gerų, bet ir to pakanka, kad pajustume, kaip sparčiai viskas vystosi“, – dėstė pašnekovas.

Procesą dar labiau paspartina ir pasaulio mažėjimas. Dabar vis mažesnė darosi megapolių, miestų centrų įtaka. Tai labai sulygina žaidimo taisykles. „Dėl pigaus transporto, šiuolaikinių komunikacijos technologijų skleisti paklausius produktus ar paslaugas tapo kaip niekad lengva. Kai buvau jaunas, tam, kad turėtum, pavyzdžiui, didelį restoranų pasirinkimą, reikėjo gyventi dideliame mieste. Dabar tam tau nebereikia Niujorko ar Čikagos. Net ir kokiame Grinvilyje, Pietų Karolinoje, gali pasirinkti iš japoniškos, polinezietiškos, korėjietiškos ir kitų virtuvių. Tai atspindi, kiek daug pasirinkimų šiuo metu turime. Tai mus išlaisvina. Juk toli gražu ne visi nori gyventi megapoliuose. Dabar jų pranašumais gali džiaugtis ir daug mažesniuose miestuose“, – teigė ekonomistas.

Ši permaina gali būti stebima plika akimi. Tai, kas prieš kokį dešimtmetį dar atrodė nelabai įmanoma, šiandien jau yra kasdienybė. Dažniausiai tai duoda teigiamų rezultatų, palengvina žmonių gyvenimą, bet turi ir šalutinį poveikį. „Aš esu kilęs iš Naujojo Orleano. Kai atsikėliau gyventi į Niujorką, labai džiaugiausi galėdamas spaudos kioskuose nusipirkti vakarykštį laikraštį iš gimtojo miesto. Dabar tai atrodo juokinga, nes dėl interneto galiu skaityti naujienas iš bet kur ir bet kada. Pasaulis susitraukė. Ir man tai atrodo geras dalykas. Aišku, matau ir grėsmių. Žmonės bijo permainų. Dalis žmonių net aktyviai joms priešinasi. Jie nori, kad viskas ir toliau būtų taip, kaip buvo. Gal todėl ir matome tokį radikalių idėjų populiarėjimą“, – sakė D. J. Boudreaux.

Globalus mąstymas – jau beveik būtinybė

Mūsų jau nė kiek nebestebina Lietuvos startuolių pareiškimai, kad jų ambicijos globalios. Tai netgi visai natūralu. O kaip kitaip? Pasak pašnekovo, tai puikus naujojo globalaus pasaulio pavyzdys. „Manau, kad tokia tendencija atsiras ir didelėse rinkose. Net neatsižvelgiant į tai, kad tokia strategija jose ne visada būtina. Verslininkai visada norės kuo didesnės rinkos ir, jeigu technologijos leidžia iš tikrųjų mąstyti globaliai, jie tai darys. Didelės rinkos, tokios kaip JAV, vis dar gali rinktis veikti tik namie, bet mažos rinkos jau tarsi nebeturi tokio pasirinkimo“, – tikino jis.

Tačiau galimybės veikti globaliai tikrai neužtikrina sėkmės. Atvirkščiai, šiuolaikiniame pasaulyje verslininkams reikia itin daug fantazijos. Todėl ir D. J. Boudreaux pripažįsta, kad gyvename kaip niekada konkurencingame pasaulyje, kuriame išlikti gali tik geriausieji. „Šiandien konkurencija gali atsirasti praktiškai iš bet kurio pasaulio kampelio. Tai neabejotinai naudinga vartotojams. Dėl didelės konkurencijos verslininkai priversti dirbti daug ir sunkiai. Tai labai gerai, tačiau kartu ir iššūkis. Pasaulis darosi vis turtingesnis, mes tiek daug visko turime. Todėl reikia nemažo kūrybingumo, kad sugalvotum, kaip apskritai galima užsidirbti. Prieš kelis šimtus metų sėkmė tave lydėjo, jeigu patenkinai maisto, drabužių ar kitokį poreikį. Dabar tokio akivaizdaus poreikio nebėra. Verslas turi surasti nišą, kurioje esama tam tikro poreikio ar problemos. Kitaip tariant, mes išlepinti. Todėl ir verslui sunku patenkinti tuos išlepėlius. Tam reikia kaip niekad daug kūrybingumo“, – neabejojo ekonomistas.