Pristatydamas intriguojančią temą „Kaip sukurti Lietuvoje tai, ko dar niekas nedarė?“, VšĮ „Kuriančios bendruomenės“ vienas iš įkūrėjų Aurimas Ražanauskas (30) kelia nuostabą ir nepatiklųjį lietuvį verčia suraukus antakius paklausti: „O apie ką tu čia?“ A. Ražanauskas yra studijavęs daugybėje skirtingų mokymosi institucijų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje: trijuose Lietuvos universitetuose, penkiose Danijos liaudies mokyklose, alternatyvus verslo universitete „Kaospilot“ Danijoje, Švietimo lyderystės institute Juveskiulės universitete, Suomijoje. Darbo patirties švietimo srityje jis sėmėsi Danijoje, Anglijoje, Nyderlanduose ir Kolumbijoje.

Ilgai savęs ieškojęs vyras dabar kelia aktualią problemą ir nori pasiūlyti jos sprendimo būdą. Dažnas jaunas žmogus baugščiai užduoda sau klausimą, kas aš toks, jei jaučiu nenumaldomą norą dirbti tai, kas man patinka ir visuomenei sukurti vertę. Deja, ne vienas jų nusivilia sistema, savimi bei aplinka. Dauguma neranda savo svajonės apibrėžties arba pereina kryžiaus kelius vis iš naujo nusivildamas, kol pagaliau atranda savo vietą. Yra ir tokių, kurie ima kaltinti visuomenę siaura pasaulėžiūra, taip ir nepasiūlę perspektyvos, atversiančios apsnūdusį žvilgsnį. „Lietuviai pamėgę priešdėlį „ne“, o bėgantieji nuo to irgi išeities nepasiūlo“, – sako idėjininkas, pastebėjęs, kad išmokius lietuvius kalbėtis, o ypač susikalbėti, mūsų darbščių bei protingų žmonių tarpusavio susivienijimas turėtų daug teigiamų rezultatų. Tad gal yra galimybė keistis iš esmės? Yra. Ir tai prasideda nuo svarbiausios pamatinės grandies – Lietuvos švietimo sistemos.

Svarbu išmokyti naudotis savo gebėjimais ir sukurti teigiamų pokyčių visuomenei. Norint lavinti savo verslumo dvasią, reikia mokytis verslo taip, lyg mokytumeisi laisvųjų menų.

A. Ražanauskas

Savęs paieškos

Baigęs Vilniaus Žemynos gimnaziją A. Ražanauskas svarstė, ar klausytis širdies ir rinktis filosofiją, ar stoti ten, kur pasuka dauguma. Tuo metu nugalėjo visuomenės diktuojamos nuostatos, kad baigti verslo vadybą prestižiniame ISM universitete yra protingas pasirinkimas. Tačiau jau po metų A. Ražanauskas pasijuto ne vietoje ir perstojo į visiškai skirtingą specialybę – orientalistiką (indologiją) Vilniaus universitete. Deja, ir naujoje vietoje savęs neatrandantis jaunuolis pradėjo mąstyti: „Galbūt apskritai universitetinės studijos ne man, ar bent jau ne dabar?“

Taigi atsisakęs studijų jaunasis ieškotojas išvyko į Jungtinę Karalystę mokytis gyvenimo: dirbti, bendrauti, suprasti pasaulį už universiteto ir Lietuvos ribų. Netrukus jį pasiekė žinia apie Danijos mokyklą „Kaospilot“ (liet. „chaoso pilotai“), kurios tikslas išugdyti asmenybes, gebančias kurti ateitį, o ne mokytis prie jos prisitaikyti.“

Verslas be kultūros – atgyvena

„Jaunas žmogus, idėjiškai aktyvus, bet įspraustas į rėmus, ilgainiui užgęsta. Kita vertus, kaip žinoti, ką tiksliai studijuoti? Ar verslo vadybos studijos išmokys verslumo? Galbūt, bet labiausiai vertėtų investuoti į savo potencialo didinimą ir praktinių įgūdžių tobulinimą. Šiuo metu studentams labiausiai reikia įdiegti kūrybinį suvokimą apie verte grindžiamą verslumą. Svarbu išmokyti naudotis savo gebėjimais ir sukurti teigiamų pokyčių visuomenei. Norint lavinti savo verslumo dvasią, reikia mokytis verslo taip, lyg mokytumeisi laisvųjų menų. Puikios teorinės žinios bet kurioje iš pasirinktų specialybių nublanksta prieš praktinių įgūdžių stygių. Tai ir yra mūsų problema, kai renkamės studijas neįsitikinę, jog mums iš tiesų reikalingas universitetinis išsilavinimas. Mokykloje „Kaospilot“ taikydamas kūrybinio mąstymo metodus išmokau: dirbti skatinant komandinę kultūrą, ieškoti naujos prieigos prie projektų valdymo, lyderystės bei inovatyvaus verslumo mąstymo.“

„Reikia mokytis orientuotis dabartiniame chaotiškame gyvenime. Ne protestuoti, o padaryti kitaip“, – A. Ražanauskas.

Socialinė laboratorija

„Lietuvoje turime ilgametėmis tradicijomis grindžiamų mokymo įstaigų, tačiau darbo rinkai stinga gerų specialistų, o jaunimui – darbo vietų. Bėda ta, jog neišmokstame atsirinkti, su kuriais iššūkiais verta dirbti, ir neatrandame savo kūrybinio potencialo. Reikia sudaryti galimybes jauniems žmonėms pažinti save. Taip jie galės motyvuotai ir kokybiškai atrasti savo profesinį kelią“, – pataria VšĮ „Kuriančios bendruomenės“ įkūrėjas A. Ražanauskas. Šiuo metu šešių asmenų komanda dirba su projektu, kurio tikslas sujungti verslo, viešojo ir švietimo sektorių atstovus. Kartu kurti prototipus, turinčius teigiamą poveikį Lietuvos visuomenei. Socialinė laboratorija kuria sąsajas tarp žmonių ir organizacijų. Studentai bus tie žmonės, kurie ne tik kartu dirbs su skirtingais Lietuvos verslais, bet ir įgyvendins savo socialinio pobūdžio bei verslo projektus. Pagrindinis skirtumas nuo dabartinių universitetų ar kitų organizacijų vykdomų veiklų – iš užsienio vizituojantys, o ne nuolatiniai dėstytojai. Nėra namų darbų, nėra atsiskaitomųjų egzaminų. Visa veikla – tai kūrybinės dirbtuvės. Jei norime kultūringo verslo, turime sudaryti jam rastis palankią terpę. Tai įvyksta pirmiausia mūsų galvose.