Pasaulio nuomos rinka klesti. Daugybė jaunų žmonių negali įsigyti nuosavų namų, todėl yra linkę ieškoti laikinų sprendimų. Nuoma susijusi ir su mobilėjančiomis darbo aplinkybėmis, globalizacija ir galimybių didžiuosiuose miestuose paieška. Nuomos kultūrą skatina ir besikeičiantis žmonių požiūris bei gyvenimo būdas. Auganti ar mažėjanti nuomojamo būsto paklausa atitinkamai veikia kainų pokytį regionuose. „RentCafe“ pateikti statistiniai duomenys iliustruoja geriausius ir blogiausius miestus nuomai. Nuomos kainų pasiskirstymą ir to pasekmes komentuoja vienos didžiausių nekilnojamojo turto agentūrų „Regus“ Baltijos šalių regiono vadovė Jekaterina Kosmačeva.

Pajamų dalis, tenkanti nuomai

Nuomos našta, pagal „RentCafe“ pateikiamus duomenis, vertinama pagal vidurinių pajamų dalį, tenkančią nuomai. Procentiškai didžiausia nuomos dalis tenka Meksiko gyventojams, kurie skiria net 60 proc. vidutinių pajamų nuomai. Ne geresnė situacija ir Jungtinėse Amerikos Valstijose: Niujorko gyventojams priskaičiuojama net 59 proc. našta, o Los Andžele ir San Fransiske ji siekia atitinkamai 47 ir 41 procentą. Daug geresnė situacija Vokietijos sostinėje Berlyne, kur ši našta telpa į optimalią ribą ir nesiekia 30 procentų. Geriausia situacija Malaizijos mieste Kvala Lumpūre, kur nuomai gyventojai išleidžia vos 20 proc. vidutinių pajamų.

Didelę būstų kainą lemia keletas veiksnių

Yra keletas pasaulinių veiksnių, lemiančių nuomos kainą regione. Kuo miestas patrauklesnis verslui ir darbuotojams, tuo daugiau jiems tenka mokėti už nuomą. Turėdami galimybes dirbti, darbuotojai ieško galimybių gyventi netoli darbovietės. Tai lemia didėjančią nuomojamų patalpų paklausą, o ši atitinkamai kelia nuomos kainą. Kaip klasikinį pavyzdį pašnekovė pateikia brangiųjų gretose besirikiuojantį Niujorko miestą. Didelę būsto kainą lemia ir ekonominė situacija šalyje. Kuo aukštesnis gyvenimo lygis, tuo didesnė ir būsto kaina. Klasikiniai pavyzdžiai – didelėmis nuomos kainomis išsiskiriantys Ciurichas ir Ženeva. Kainas lemia ne tik bendroji šalies situacija, bet ir pati nekilnojamojo turto rinka: kuo daugiau laisvų arba naujai statomų pastatų, tuo nuomos kaina mažesnė. Nereikėtų pamiršti ir valstybės reguliavimo – kuo jis griežtesnis, tuo nuomos kaina didesnė. Tai iliustruojantis pavyzdys – didelėmis kainomis išsiskiriantis Stokholmas, nors Berlynas siūlo daugybę variantų prieinamomis kainomis.

Kitoks požiūris į nuosavybę

Auganti nuomos rinka rodo kultūriškai besikeičiantį požiūrį į turimą nuosavybę. Tai būdinga ir gyvenamajai, ir biurų rinkai. Verslas ir žmonės tampa vis mobilesni ir stengiasi vengti ilgalaikių įsipareigojimų. Įmonės auga arba optimizuojasi – tai lemia kintantį turimų patalpų plotą. Panaši situacija ir gyvenamosios nuomos sektoriuje. Darbiniai santykiai tampa tarptautiniai. Darosi įprasta keleriems metams vykti gyventi į kitą šalį vykdyti tam tikro projekto. Tokiu atveju būsto nuoma yra tinkamiausias sprendimas. Dėl šių priežasčių nuoma tampa vis patrauklesnė ne profesionaliems pernuomotojams, bet galutiniam vartojimui.