Kiek kainuoja valanda jūsų laiko? Jei uždirbate minimumą, neatskaičius mokesčių jūsų darbo valanda kainuoja apie šešis litus. Jei esate prestižiniame grožio salone Vilniuje ponias ir džentelmenus šukuojantis kirpėjas, klientai ir klientės jus gali vertinti 100–200 litų už valandą. Galbūt jūs advokatas, konsultuojantis sudėtingais verslo teisės klausimais? 1 000 litų už jūsų dėmesį! Pernai vienas finansininkas už galimybę papietauti su Warrennu Buffettu paklojo nei daug, nei mažai – beveik 10 mln. litų.

Ryžtas nuverčia kalnus

Tai, kad laikas šiuolaikiniame pasaulyje tiesiogiai konvertuojamas į pinigus, turbūt suvokia visi. Tiesa, kokia valiuta jį įvertinsime, o svarbiausia, kaip panaudosime, priklauso tik nuo mūsų pačių, Vis dėlto daugelis esame laiką linkę naudoti neefektyviai. verslo praktika išmoko vieną dalyką – jei nori, kad darbas būtų atliktas kokybiškai, patikėk jį užsakymų ir darbų nestokojančiam specialistui, visi kiti juk neturi laiko.

Sumanus laiko planavimas lemia šiuolaikinio žmogaus efektyvumą. Nemaža dalis aplinkinių svarbius darbus stengiasi atidėti paskutinei minutei. Kuo žavi tvirti verslo lyderiai? Jie kiekvieną rytą keliasi ir daro tai, ką turi daryti, neišsisukinėja nuo sudėtingų užduočių ir neieško būdų, kaip suversti atsakomybę kitiems. O nepavykus iš pirmo karto šturmuoti viršūnės, bando dar kartą. Kol kalnas pasiduoda.

Galimybę planuoti savo laiką turime visi, bet privilegija dirbti kada nori gali džiaugtis tik žalio vyno prisišnioję menininkai. Šia savo laisve, beje, jie labai mėgsta didžiuotis. Jei naujai sutiktas žmogus jums prisistato ne dailininku, skulptoriumi, kompozitoriumi, o būtent pabrėžtinai, suprask, išskirtinį socialinį statusą įvardijančiu „menininku“, žinokite, kad paskutinis menas, kurį anas sukūrė, buvo geltonu rašalu tapyta freska senamiestyje. Pažvelgę į garsių, talentingų kūrybininkų biografijas pamatysite, kad dauguma jų keldavosi ir ardavo nuo ankstyvo ryto, net jei galva vis dar sukdavosi po iki paryčių užsitęsusio kokteilių vakarėlio. Daugelis genijų apskritai garsėjo asketizmu ir darboholizmu.

Kam verslininkui disciplina?

Grįžkime prie verslo reikalų. Yra toks ironiškas posakis: ark aštuonias valandas per dieną ir galiausiai tapsi direktoriumi, o tada galėsi arti dvylika valandų.

Klientus pats aptarnaujantis, ką tik veiklą pradėjusios internetinės parduotuvės savininkas negali sau leisti dirbti tada, kada patinka. Jei prekyba neapsiribos vien Lietuvos rinka, o pirkėjų atsiras vis daugiau, nemiegos jis ir dažną naktį. Bent jau tol, kol išmoks efektyviau planuoti savo laiką ir klientų aptarnavimo procesus.

Disciplina yra sėkmės pagrindas. Garsus anglų poetas Wystanas Hugh Audenas yra rašęs, kad protingas žmogus, laikydamasis jos, parodo savo ambicingumą. Disciplinuotumas nėra genetiškai paveldima, tik tam tikrai žmonių grupei būdinga savybė. Tai saviugdos rezultatas.

Dar geriau discipliną ugdo sportas ar kariuomenė. Puikus pavyzdys: daugelis tyrinėtojų, bandydami paaiškinti Izraelio ekonomikos stebuklą, per pusę amžiaus iškilusį viduryje saulės nukepintos dykynės, pažymi karinės tarnybos reikšmę. Ji šioje šalyje dvejus ar trejus metus privaloma kiekvienam jaunuoliui, vaikinams ir merginoms. Todėl, pasak mokslininkų, šioje šalyje taip gausu disciplinuotų 22–23 metų jaunuolių, nebijančių imtis lyderystės, iniciatyvos ir kovoti už savo tikslus. O tai juk perspektyvaus iššūkių nebijančio verslininko savybės. Tiesa, Izraelio kariuomenė pasižymi viena išskirtine savybe – labiau ugdomas kario mąstymas, o ne aklas paklusnumas komandoms. Joje nesivadovaujama daugelio šalių kariuomenėse įprasta mantra, kad pagarbą atiduodi ne žmogui, o laipsniui.

Lietuvoje šiuo metu neturime aiškaus požiūrio į moksleivių sportą, ugdantį besiformuojančios asmenybės valią, komandinio darbo įgūdžius, norą būti geriausiam. Kariuomenė daugeliui neplanuojančių siekti profesionalaus kario karjeros greičiausiai asocijuojasi su kariniu filmu.

Taigi disciplinos, jei ji nebuvo ugdoma šeimoje, gali išmokyti nebent gyvenimo universitetai. Tai nėra komandų vykdymas ir mąstymas šablonais. Versle tai būtų greičiau žalinga nei reikalinga. Disciplina – sugebėjimas siekti tikslo, tinkamai panaudojant turimus išteklius. Išmokite tikslingai panaudoti savo laiką, bet iš pradžių nuspręskite, kam jį norite skirti. Jei leisdami laiką jaučiatės laimingi, niekas negali jūsų smerkti, net jei tai užpakalio kasymas gulint ant sofutės priešais televizorių. Tačiau nesiskųskite, jei svajos apie turtingą, turiningą gyvenimą jums bus pasiekiamos tik televizoriaus ekrane.