Visi ieškome šioje žemėje laimės ne tik versle, bet ir asmeniniame gyvenime. Visgi, ar tikrai verslas kliudo asmeniniam gyvenimui. O gal yra atvirkščiai ir asmeninis gyvenimas trukdo verslui?

Jeigu jūsų mergina ar vaikinas turi savo verslą, akivaizdu, kad verslu gyvena ištisą parą. Juk verslininkas dirba visada, net ir sėdėdamas ant klozeto. Idėja ar mintis į galvą gali šauti bet kada, o koks nors rūpestis ar bėda persekioja nuolat. Štai kodėl su verslininkais gyventi gali tik kantrūs žmonės.

Paklausėme poros verslininkų, kaip derinti asmeninį gyvenimą su antrąja puse ir kodėl tai kartais pasirodo toks sunkus uždavinys.

Versle ir asmeiniame gyvenime reikalingas balansas

„Internet Ideas LTD“ ir „SEOtyrimai.lt“ savininkas bei vadovas Martynas Jokubauskas sako, kad verslas ilgainiui tampa asmeniniu gyvenimu, tad ieškoti atskirties net nederėtų.

„Sakyčiau, verslas tampa neatsiejama asmeninio gyvenimo dalimi. Verslas leidžia realizuoti idėjas, o gyvenimas tam ir duotas, kad save realizuotum. Turiu pripažinti, kad kartais verslas ima viršų. Čia tiesiog lieka pasirinkti, kas svarbiau, kas teikia daugiau laimės. Teigti, kad būsiu laimingas palaikydamas santykius ir žinodamas, kad neišbandžiau to, kas verda galvoje, būtų kvaila, nes minčių iš galvos neišmesi. Reikia rasti balansą. Vis dar tikiu, kad plėtojant verslą galima suderinti ir asmeninį gyvenimą, tačiau turiu pripažinti, kad santykiams savas verslo trukdė“, – teigia verslininkas.

Vis dėlto M. Jokubauskas tiki, kad net ir aktyviai plėtojant verslą antrąją pusę susirasti įmanoma. Tiesa, ji turėtų pasižymėti kantrybe ir tolerancija.

„Susirasti įmanoma, klausimas kitas – dėl tų santykių trukmės ir perspektyvų. Vykdydamas savo veiklą pradedi reikalauti iš savęs daugiau, todėl reikalavimai auga ir antrajai pusei, nesvarbu, ar ji yra. Kita vertus, gali planuoti vienaip, o išeina taip, kaip reikia. Tuo gyvenimas ir įdomus, kad nežinai, koks siurprizas laukia rytoj. Frazė „aš dabar dirbu“ yra nuolatinė būsena, net jei nieko nedarai, tai ir yra darbo dalis.

Vykdant veiklą IT sferoje net naršymas feisbuke yra darbas, o tai, deja, retai gali suprasti antroji pusė. Reikiamos savybės turėtų būti įgimtos ir derėti tarpusavyje. Supratingumas, palaikymas, smalsumas, mokėjimas klausyti ir tiesiog privaloma suprasti, kad pokalbiai apie veiklą bus kasdienybė. Nėra gero ar blogo laiko galvoti apie savo veiklą. Matyt, pagrindinė reikiama savybė yra tolerancija veiklai ir jos apraiškoms, o dar geriau viso to skatinimas“, – sako M. Jokubauskas.

Verslininkas pripažįsta, kad neturint antrosios pusės kur kas mažiau suvaržymų ir daugiau laisvės. Tai padeda greičiau pasiekti užsibrėžtus tikslus. Visgi jis sako, kad visur reikia siekti balanso.

„Koncentravimasis tik į darbą yra kraštutinumas, tačiau kartais to reikia, kad pasiektum tikslus. Stengiuosi visus darbus dėlioti į etapus su pertraukomis, tada žymiai paprasčiau nepamiršti ir kitų gyvenimo sričių pasibaigus dar vienam etapui. Prisipažinsiu, kad žymiai paprasčiau, kai niekas nelaiko, tuomet viskas vyksta daug greičiau. Tačiau tai nereiškia, kad visa energija atiduodama verslui. Kaip ir sakiau, visur yra balansas. Kai niekas nelaiko, nėra prasmės bėgti“, – teigė. M. Jokubauskas.

O štai „Socialinio marketingo“ direktorius Arijus Žakas yra įsitikinęs, kad net ir dirbant po keliolika valandų susirasti antrąją pusę yra įmanoma. Anot jo, reikia tiesiog gerai planuoti savo laiką, o tuomet ir aukoti nieko nereikės.

„Aukojimas skamba baisiai. Šalia turi būti žmogus, kuris visapusiškai supranta. Juk dviejų žmonių santykiai – tai ne apribojimai, o vienas kito papildymas. Dviejų žmonių sąjunga įmanoma tik tuomet, jeigu jie supranta vienas kitą.

Pasakysiu drąsiai, bet jeigu man būtų keliamas ultimatumas, pasirinkčiau darbą, nes tai mano kūdikis, kurio nė už ką neatsižadėčiau. Aš dirbu 12–16 valandų per parą ir sėkmingai gyvenu su savo drauge Esia. Vadinasi, viskas įmanoma.

Jeigu daug dirbi, tai nereiškia, kad visą laiką leidi kontoroje. Tai reiškia, kad bendrauji su daugybe žmonių, pietauji, vakarieniauji, dalyvauji konferencijose, suvažiavimuose, turi hobį, kuriam skiri laisvalaikį, susitinki su draugais, dalyvauji šventėse, linksmybėse, išeini į miestą. Visą laiką sėdėti kontoroje apsikabinus kompiuterį neįmanoma. Manau, kad mano para pailgėja dėl to, kad mažai miegu, t. y. man užtenka 5–6 valandų miego. Taigi turiu papildomo laiko visoms savo veikloms“, – svarstė verslininkas.

Verslas neatstos visų gyvenimo galimybių jo prasmės

Žakas sako, kad nuo sunkumų ir konfliktų geriausiai apsaugo paprastas dalykas – meilė. Jeigu verslininko antroji pusė jį myli, tai supras, koks svarbus jo gyvenime yra darbas.

„Bet kurio žmogaus, nebūtinai verslininko, antroji pusė pirmiausia turėtų mylėti savo išrinktąjį. O jeigu mylės, tuomet supras. O jeigu supras, tuomet nebus problemų. Aišku, žmogus, kuris praleidžia daug laiko darbe, privalo vertinti, kaip jo antroji pusė stengiasi. Todėl reikėtų atsidėkoti – sugalvoti staigmenų, rodyti savo meilę ir padėką. Kaip tai daryti, kiekvienas turėtų nuspręsti individualiai. Nesakau, kad man visada pavyksta, tačiau stengiuosi didžiąją dalį laisvalaikio skirti antrajai pusei“, – sakė jis.

Verslininkas teigia, kad darbas jam teikia didžiulį malonumą, todėl net keliolikos valandų darbo dienos nevargina.

„Aš mėgaujuosi darbe kiekviena akimirka. Mano darbas – tai svajonė. Kartu su partneriu Aidžiu turime fantastišką „Socialaus marketingo“ kolektyvą. Esame beveik šeima, dirbame dėl bendro tikslo ir ne šiaip sau atliekame tam tikrus veiksmus, o esame ambicingi, motyvuoti ir energingi. Mūsų darbas – lyg nesibaigianti šventė!“ – tvirtina A. Žakas.

Vis dėlto verslininkas įsitikinęs, kad net ir tiek daug dirbant reikia jausti saiką ir suprasti, kad vien darbu gyvenimas neapsiriboja: „Jeigu visiškai atsiduodi vienai veiklai ir nematai nieko aplinkui, tuomet pasidaro nuobodu. Verslas niekada nesukurs draugystės, nesuras žmonos, nepagimdys vaiko, neatstos visų gyvenimo galimybių jo prasmės. Todėl viską reikia daryti saikingai. Tik tiek, kad saikas kiekvienam yra individualus.“