Galileo Galilei – daugeliui girdėtas vardas. Galbūt apie 1564–1642 m. gyvenusį italą kiekvienas išsamiai papasakoti negalėtų, tačiau iš mokyklos laikų prisimintų, kad jį Katalikų bažnyčia bei jos atstovai privertė išsižadėti minties, kad Žemė nėra visatos centras. Kad ir kokios įspūdingos istorijos būtų pasakojamos apie žymų astronomą bei matematiką, kyla klausimas, ar jo pavyzdys gali įkvėpti verslo pasaulio žmones.

Atsakymas – taip. Nereikia būti protinguoliu, kad šiek tiek pasklaidęs istorijos puslapius suprastum, jog Galilei buvo ne tik tiksliųjų mokslų genijus. Jo užsispyrimo ir valios galėtų pavydėti kiekvienas. Be to, jis buvo beprotiškai drąsus. Tais laikais, kai Katalikų bažnyčia dažnai būdavo svarbesnė už bet kokią valdžią, jis drįso teigti: „Biblija moko, kaip patekti į dangų, bet ne to, kaip sukasi dangaus kūnai.“

Nieko nuostabaus, kad Katalikų bažnyčia supyko. Ir ilgam. Savo klaidą ir brutalumą, kurį naudojo prieš mokslininką, ji pripažino tik 1982 m. Tai padarė popiežius Jonas Paulius II.

Nepaisant kiek pagražintų ir kone romantiškų istorijų, daugelio išradimų ir atradimų, tarp kurių yra termometras, pirmasis skaičiavimo prietaisas proporcionalas, jautrios svarstyklės ir kitų, Galileo yra vertas dėmesio dėl to, kad žinojo savo vertę. O kilus pavojui, kad gali pasirodyti ne toks pažangus, kaip atrodo, jis be skrupulų darydavo tai, ką reikia.

Tai puikiai iliustruoja vienas pasakojimas. Teigiama, kad Galileo bičiulis Johnas Kepleris kartą susisiekė su juo, kad praneštų žinią apie įtikėjimą M. Koperniko teorija, kuri apibūdina heliocentrinę dangaus kūnų sistemą. Ir nors italas tuomet nebuvo didelis šios teorijos šalininkas, jis atsakė, kad ja jau domisi ir tyrinėja kelerius metus. Tiesa, vėliau surinkti įrodymai atskleidė, kad toks teiginys buvo melagingas.

Ką mums tai sako? Pirmiausia galime bent apytiksliai įsivaizduoti, koks buvo G. Galilei ego. Jis neleido išsiduoti, kad ko nors nesupranti. Ypač tuomet, kai apie tai pasakoja ne toks protingas žmogus.

Beje, tokios nuostatos mokslininkas ir filosofas laikėsi kalbėdamas apie visus žmones.

Antra – įvaizdis yra svarbi sėkmės dalis, tačiau be pagrindo jis nieko vertas. Tad šiuolaikiniai verslininkai, kurie nori save laikyti aukštesniais ir svarbesniais už kitus, pirmiausia turėtų įvertinti, ar yra tokį elgesį leidžiančių prielaidų.

Ir net tuomet, kai atrodo, kad pasiekimai bei žinios akivaizdžiai įrodo, jog esi pranašesnis už kitus, to nereikėtų afišuoti. Tai patyrė ir Galileo. Jį pasamdęs Pizos universitetas vėliau atsisakė jo paslaugų tik todėl, kad šis matematikos dėstytojas buvo nepakenčiamas. Su juo buvo sunku dirbti.

Vis dėlto jo darbai nusveria aroganciją ir pasipūtimą. Jei kada nors viešėsite Florencijoje, aplankykite Santa Croce bazilikoje. Ten yra G. Galilei kapas. Juk būtent šis žmogus ilgai buvo laikomas laisvės ir kovos su prietaringumu bei tamsumu simboliu. O dabar, atgulęs amžinojo poilsio, mėgaujasi jis Michelangelo ir Machiavelli kompanija.