160 litų – beveik perpus mažiau nei prieš dvejus metus išleidžiama knygoms
2012.02.15
Temos: Vadyba.
Kalbėkime faktais. 1990 m. Lietuvoje išleistų knygų bendras tiražas buvo daugiau nei 30 mln. egzempliorių. 2000 m. šis skaičius siekė maždaug 11 mln., o dar po 10 metų sumažėjo iki mažiau nei 5 mln. egzempliorių. Mažėjimo tendencija akivaizdi. Ar tai reiškia, kad skaitmeninis turinys ima viršų?
Per ekonomikos sunkmetį leidyklos išgyveno ne pačius geriausius laikus, bet šių metų vasario mėnesį paskelbti duomenys rodo, kad didžiausia knygų leidybos įmonių grupė Lietuvoje „Alma littera“ per praeitus metus padidino savo pajamas. Vis dėlto įmonių grupės direktorius Gintautas Mažeika teigia, kad per metus knygų rinka Lietuvoje susitraukė 6 proc., o pajamų didėjimą lėmė sėkminga įmonės rinkodara bei plėtra kitose šalyse.
Bendrovės „Euromonitor International“ turimi duomenys rodo, kad lietuviai knygoms pinigų negailėjo ir išlaidos joms didėjo iki 2008 m. Apskaičiuota, kad tais metais vienas lietuvis knygoms, žurnalams ir laikraščiams išleido daugiau nei 260 Lt. Tai buvo įspūdingas rezultatas, palyginti su ankstesniais metais.
Pasak „Euromonitor International“ vyresniosios analitikės Anos Solovjovos, staigus šuolis knygų rinkoje 2008 m. įvyko dėl pasikeitusios mokesčių sistemos. Iki 2009 m. sausio periodiniams leidiniams ir knygoms galiojo lengvatinis 5 proc. PVM tarifas. Nuo 2009 m. knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams jau buvo taikomas 9 proc. lengvatinis tarifas, o laikraščiams ir žurnalams – net 19 proc. PVM. Artėjantys mokesčių sistemos pasikeitimai paskatino vartotojus pirkti dar nepabrangusius leidinius 2008 m.
Vėlesnių metų rezultatai parodė, kad Lietuvos gyventojai vis mažiau pinigų išleidžia knygoms ir periodiniams leidiniams. Pavyzdžiui, praeitais metais vienas gyventojas tokios prekėms išleido kiek daugiau nei 160 Lt.
„Euromonitor International“ specialistai spėja, kad šis rodiklis ir toliau mažės. Prognozuojama, kad 2020 m. vienas lietuvis per metus knygoms, žurnalams ir laikraščiams išleis kiek daugiau nei 140 Lt.
Analitikų nuomone, didžiausią įtaką spaudos leidiniams skiriamų išlaidų mažėjimui turi naujosios technologijos ir greitai plintantys elektroniniai informacijos ištekliai, kurie, spėjama, vis dažniau pakeis tradicinius leidinius.
Jei jau skaičiai rodo, kad e. knygos turėtų imti viršų, kodėl to nejaučiame praktiškai?
Nuomonė
Deividas Talijūnas yra vienas iš e. knygų pranašų Lietuvoje ir e. knygų parduotuvės skaitykle.lt įkūrėjas. Kai kalbama apie šią sritį, jo nuomonė yra gana svarbi. Todėl kreipiausi į šį verslininką ir paprašiau nubrėžti lietuviškos e. knygų rinkos kontūrus.
Kokia e. knygų situacija Lietuvoje?
Galima sakyti, kad situacijos nėra, nes nėra galimybės įsigyti e. knygų. Legaliai dabar lietuviškai galima gauti 500–600 pavadinimų knygų. Daugiausia tai senų knygų pakartotiniai leidimai. Toks skaičius nepalyginamas net su vidutinio tradicinio knygyno siūlomu pasirinkimu. Pagrindinė priežastis – leidyklų nenoras leisti knygų elektroniniu formatu.
Kaip sekasi jūsų projektui skaitykle.lt?
Kadangi e. knygų yra mažai, tai ir skaitykle.lt sekasi atitinkamai. Džiugina tai, kad net ir turėdami mažą knygų pasirinkimą mes sulaukiame vis daugiau pirkėjų. Jei turėtume bent kiek didesnį knygų pasirinkimą ir atitinkamai daugiau galimybių reklamuoti tas knygas, jau dabar galėtume parduoti tiek knygų, kad projekto veikla būtų pelninga. Skaitykle.lt ieško kitų veiklos nišų – kuriame vaikiškų knygų aplikacijas planšetiniams kompiuteriams, jau radome užsakovų, kurie nori diegti savo specializuotas elektroninių knygų parduotuves.
Kaip manote, kodėl e. knygos Lietuvoje yra ne tokios populiarios kaip Vakaruose? O gal tai yra stereotipas?
Kol kas didelio populiarumo e. knygos sulaukė tik anglakalbėse šalyse. Ypač JAV ir Didžiojoje Britanijoje. Tai lemia didžiulis knygų pasirinkimas, didelė rinka ir investicijos, kurios nukreipiamos šioms rinkoms plėtoti. Kuo mažesnė šalis, tuo lėčiau šios naujovės skverbiasi. Vis dėlto net tokia maža šalis kaip Estija šioje srityje Lietuvą gerokai lenkia. Pagrindinė priežastis – mūsų leidėjų nesupratimas, neimlumas naujovėms.
Kita vertus, labai sunku įvertinti, kiek lietuviai nuperka elektroninių knygų anglų ar kitomis kalbomis. Daug žmonių parsisiunčia ar parsiveža skaitykles ir skaito knygas orginalo kalba. Manau, kad čia iškyla didelė grėsmė visai lietuviškų knygų leidybai. Greitai gali ateiti laikas, kai niekas nenorės skaityti lietuviškai.
Ar e. knygų populiarėjimas susijęs su naujomis technologijų galimybėmis? O gal tai ekonominės situacijos pasekmės – siekiama taupyti?
E. knygų populiarėjimas tikrai susijęs su naujomis technologijomis. Nėra abejonės, kad visas turinys, kuris tik gali būti perduodamas internetu, taip ir bus perduodamas: spauda, filmai, muzika, knygos ir kita Tik klausimas, kaip greitai tas atsitiks.
Pavyzdžiui, „iPad“ kol kas neturi labai didelės įtakos knygų skaitymui. Pagrindinė priemonė skaityti knygas – tai specialios skaityklės, turinčios elektroninio popieriaus ekranus. Žinoma, dalis žmonių skaito knygas ir mobiliuosiuose telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose, bet šie labiau tinka vadovėliams, o ne grožinei literatūrai.
Ar tikite e. knygų ateitimi, kai rašytojai galės išvengti leidybos kompanijų ir leis knygas patys?
Nemanau, kad rašytojams reikėtų vengti leidybos kompanijų. Tai galės daryti tik labai žinomi autoriai – pardavinėti savo knygas be tarpininkų. Parašyti knygą ir ją paskelbti e. parduotuvėje dar nieko nereiškia. Šiuo metu ten jų guli milijonai ir dar viena nauja knyga tiesiog pasimes – pirkėjai jos nepastebės. Leidyklos turi keisti savo veiklos pobūdį. Išgyvens tos, kurios sugebės persiorientuoti iš gamybos organizavimo ir logistikos į rinkodaros paslaugų teikimą. Internetinė rinkodara taps svarbia leidyklų veiklos dalimi ir šios paslaugos bus labai vertingos būsimiems autoriams.
Organizuojate renginį?
Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.