Jeigu valstybė neskatins startuolių kūrimosi, neatsiras pakankamai daug rizikos kapitalo fondams patrauklių startuolių, jeigu nebus kritinės masės patrauklių startuolių, nesikurs daugiau vietinių fondų ir į Lietuvą stipriau nesidairys užsienio investuotojai, jei nebus investuotojų, bus dar mažiau paskatų atsirasti startuoliams. Apie tai, kaip nepatekti į šį užburtą ratą, kalbėjomės su investicijų fondų teisės specialistu, „Sorainen“ advokatų kontoros vyresniuoju teisininku Mantu Petkevičiumi.

„Lietuvoje steigti fondus investuotojams būtų patraukliau, jei turėtume aiškesnes apmokestinimo taisykles, atsisakytume reikalavimo notariškai tvirtinti bet kokius bendrijos (fondo) veiklos sutarties pakeitimus arba reikalavimo atskleisti registrui kiekvieną fondą investuotoją panaikinimas“, – dalį keistinų trūkumų vardijo M. Petkevičius.

 

„Sprendžiant susiklosčiusią situaciją, galėtų praversti speciali startuolio viza, kurios esmė ta, kad užsienio bendrovė, kurios statusas patvirtinamas kaip startuolio, galėtų operatyviai susitvarkyti visus migracijos klausimus ypatinga tvarka“

M. Petkevičius.

 

Pakeliui į sutelktinį finansavimą

Norint gausesnių investicijų į startuolius, pasak „Sorainen“ teisininko, svarbus vaidmuo tenka pačiai startuolių ekosistemai. Investicijų į startuolius nauda pasiekiama ne vien tik per kokybę, bet ir per kiekybę, nes daugiau nei pusė šiandienių startuolių po penkerių metų jau nebeegzistuos, o sėkmės sulauks mažiau nei 10 procentų. Todėl tam, kad investuotojai galėtų sėkmingai veikti Lietuvoje ir čia investuotų į tam tikrą kiekį startuolių, reikia, jog ekosistemoje būtų daugybė perspektyvių startuolių.

„Turbūt ne kartą teko girdėti populiarų posakį, kad į ankstyvuosius startuolius investuoja 3F – „Friends, Family, Fools“ (draugai, šeima ir kvailiai). Priežastis labai paprasta – kaip jau minėta, didžioji dalis startuolių žlugs. Jei pasiseks, pinigus atgausi, jei įvyks stebuklas – gerai uždirbsi. Todėl investicijų į startuolius verslas veikia tada, kai investuojama kiekybiškai, t. y. į ne vieną startuolį“, – esminę sąlygą kokybiškai startuolių ekosistemai nurodė M. Petkevičius.

Tą geriausiai gali daryti rizikos kapitalo fondai, tam paskyrę lėšų, turintys atitinkamą investavimo strategiją, komandą, patirtį, kontaktus. Pavieniai asmenys taip pat gali investuoti į startuolius. Tai vadinamieji verslo angelai, kurie investuoja labiau selektyviai ieškodami aukso grynuolių. Jie ekosistemoje užima svarbią vietą, ypač suteikdami jaunoms įmonėms pradinį kapitalą, kad jos galėtų sukurti pradinį produkto prototipą ir taip pritrauktų rizikos kapitalo investiciją.

Pasak „Sorainen“ teisininko, valstybės ir ES reikšmė investuojant į startuolius yra ir ateityje išliks labai didelė. Tačiau rinkoje atsiranda ir privačių investuotojų – tai įvairūs verslo angelai, taip pat privataus kapitalo fondai, kaip Ilja Laurso su komanda įsteigtas „Nextury Ventures“. Didesnė kokybiškų startuolių pasiūla neabejotinai pritrauktų kur kas daugiau rizikos kapitalo investuotojų.

„Taip pat galima kalbėti ir apie sutelktinį finansavimą (angl. crowdfunding), kurio įstatymas šiuo metu yra rengiamas. Įgyvendinus jį ir atsiradus pirmosioms sutelktinio finansavimo platformoms Lietuvoje, tai atvertų asmenų investicijoms naują turto klasę. Juridiniai ir fiziniai asmenys galės investuoti pasirinktas sumas į startuolį, tačiau reikia suprasti, kad šis grožis slepia ir didžiulę riziką. Neprofesionalūs investuotojai gali tinkamai neįvertinti atliktos investicijos rizikos“, – pavojų įžvelgė pašnekovas.

Lengviau pritrauktų talentų

M. Petkevičiaus teigimu, reikėtų nustatyti ir konkretesnes teisinio reguliavimo tobulinimo galimybes, kurios pagerintų sąlygas investuotojams ir patiems startuoliams. Pavyzdžiui, startuoliams labai padėtų opcionų apmokestinimo taisyklių pakeitimai. Talentus pritraukti ir juos išlaikyti startuoliai gali tik jiems pažadėdami, kad sėkmės atveju steigėjai su tokiais darbuotojais pasidalys nauda lyg taip pat, lyg tokie darbuotojai patys būtų akcininkai, t. y. verslo savininkai. Deja, pagal dabartinį reguliavimą steigėjų gaunama nauda būtų apmokestinama 15 proc. GPM, o darbuotojams ji būtų apmokestinama kaip paprastas darbo užmokestis, nors akivaizdu, kad tai nėra darbo užmokestis.

Kita tema – galimybė pritraukti talentų ir startuolių iš kitų valstybių. Šiuo aspektu tampa svarbūs migracijos klausimai. Dabar startuoliui praktiškai neįmanoma atitikti kriterijų gauti leidimą dirbti Lietuvoje, jei bandoma pateikti paraišką kaip bendrovės akcininkui. Todėl tenka naudotis finansiškai pradedantiesiems verslininkas itin skausminga ES mėlynosios kortelės (angl. Blue Card) procedūra.

„Sprendžiant susiklosčiusią situaciją, galėtų praversti speciali startuolio viza, kurios esmė ta, kad užsienio bendrovė, kurios statusas patvirtinamas kaip startuolio, galėtų operatyviai susitvarkyti visus migracijos klausimus ypatinga tvarka. Lietuva jau parodė, kad yra patraukli jaunoms rusų, baltarusių ir ukrainiečių bendrovėms, todėl startuolio viza galėtų išsaugoti tą patrauklumą, o kartu ir pritraukti startuolių iš kitų valstybių“, – itin reikalingą naujovę akcentavo M. Petkevičius.

Šiuo metu startuolio vizos projektu užsiima valstybinės institucijos „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“. Tačiau tam tikrą laiką projektas jau yra įstrigęs ir neaišku, ar bus teigiamai įvertintas teisės aktų leidėjo, ar bus jo patvirtintas.

Investavimo sutarties niuansai

Investicijų siekiantiems pritraukti startuolių kūrėjams M. Petkevičius siūlė iš pat pradžių galvoti apie tai, kas investuotojui svarbiausia.

Jeigu startuolio veikla bus sėkminga, tai gali būti steigėjo verslo gyvenimo įvykis, todėl investavimo sutarčiai, kuri nustato labai daug bendro gyvenimo su investuotoju taisyklių, turi būti skiriamas deramas dėmesys. Dabar neretai susiduriama su situacija, kai startuoliai rimtai nevertina nei preliminarių investicijos sąlygų (angl. termsheet), nei investavimo sutarties sąlygų, kreipdami dėmesį tik į investicijos sumos ir bendrovės vertinimo eilutes.

„Šiuo aspektu gali padėti ir patyrę teisininkai, suprantantys galimus padarinius ir sėkmės, ir nesėkmės atveju. Jie padėtų susitarti dėl labiau subalansuoto esminių klausimų sureguliavimo. Labai svarbu, kad patarėjas būtų tikrai patyręs, nes derybos dėl kiekvienos smulkmenos ir bandymas išsiderėti lygias sąlygas su fondu gali privesti prie sandorio žlugimo. Esmė – susitarti dėl subalansuoto esminių klausimų sureguliavimo“, – pažymėjo pašnekovas.

Investavimo dokumentuose taip pat gali būti įvairių niuansų, kurie gali padaryti investiciją nepatrauklią. Pavyzdžiui, asmeninė steigėjo atsakomybė, neįprastai didelė likvidavimo preferencija, teisė išpirkti steigėjo akcijas ir pan. Todėl būtina įvertinti ne tik investuotojo patirtį, finansinės paramos dydį, bet ir teisinius investavimo sutarties aspektus.