Šiais metais daug kalbėjome apie intelektinės nuosavybės svarbą ir jos apsaugos galimybes. Teisinių paslaugų grupės „Metida“ partnerio, advokato Eriko Saukalo nuomone, verslininkų sąmoningumas auga ir teigiami pokyčiai matomi tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje.

„Bendros prekių ženklų ir dizaino paraiškų tendencijos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje yra panašios. Iš esmės paraiškų skaičius auga, tačiau vis dar gerokai populiariau apsaugoti ir registruoti prekių ženklą, o ne dizainą. „Metida“ jau trečius metus iš eilės yra viena iš trijų atstovų lyderių, pateikiančių daugiausia prekių ženklų ir dizainų Europos Sąjungoje, taip pat patenka į Europos paraiškų padavėjų elitą. Matome ryškiausias tendencijas, nes kasmet pateikiame daugiau nei 1 500 prekių ženklų ir dizainų paraiškų registruoti nacionaliniu, Europos Sąjungos ir tarptautiniu mastu. Beje, tai yra daugiau nei bendras paraiškų skaičius per tris ketvirčius į VPB Lietuvoje“, – pasakoja pašnekovas. 

Pasak jos, šiais metais paraiškų augimui įtakos turėjo ir startavęs bandomasis Europos Komisijos bei Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos projektas. „Jo tikslas – finansinė parama mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat ir startuoliams, norintiems apsaugoti savo intelektinę nuosavybę“, – sako Erikas.

Palengvinami procesai

Džiuginantis faktas tas, kad intelektine nuosavybe įmonės vis dažniau pasirūpina dar pačioje verslo pradžioje. Specialisto teigimu, verslus galima suskirstyti į dvi kategorijas – tuos, kurie paraiškas teikia patys, ir tuos, kurie renkasi profesionalų pagalbą. 

„Savarankiškai registruojančių verslų skaičius auga, nes paprastėja visos dokumentų pateikimo procedūros, galima rasti daug šaltinių su informacija, kaip tai padaryti. Vis dėlto kartu didėja ir rizika, kad teikiant paraišką prekių ženklo registracijas nepatyręs žmogus gali padaryti klaidų, kurios vėliau gali ženkliai susiaurinti ženklo apsaugą, pavyzdžiui, neteisingai parenkamos prekės ir paslaugos, kurioms ženklas yra registruojamas“, – atskleidžia pašnekovas.

Jis priduria, kad pasirinktas patentinis patikėtinis gali pagelbėti ne tik teikiant paraišką, bet ir susidūrus su nesklandumais: „Labai siūlome rinktis specialistus, jeigu norite, kad jums atstovautų profesionalas, kuris padės ne tik tinkamai pateikti dokumentus į patentų biurą, bet ir prireikus atsakyti į ekspertų paklausimus, atstovauti ginčuose.“

Dažniausios klaidos

Pirma, pati svarbiausia ir dažniausiai pasitaikanti klaida, pasak „Metida“ atstovo, yra ta, kad verslai neatlieka namų darbų ir nepatikrina prekių ženklo prieš jį registruodami.

„Būtina išsiaiškinti, ar nėra registruotas ankstesnis tapatus arba panašus prekių ženklas, . Neatlikus tokio patikrinimo galima sulaukti pirmesnio ženklo savininko pretenzijos arba protesto, kuris teikiamas patentų biurui. Ženklas gali būti prarastas, o tai reikštų, kad visos investicijos į ženklo kūrimą ir vystymą nueis šuniui ant uodegos“, – teigia pašnekovas.

Dažniausia išradėjų daroma klaida yra viešas išradimo esmės atskleidimas, prieš pasirūpinant patento paraiška.

„Bet koks viešas pranešimas TV laidoje, straipsnis žiniasklaidoje apie išradimą reiškia, kad jo veikimo principas ir esmė yra atskleista ir jis praranda vieną pagrindinių patentavimo kriterijų – naujumą. Taip pat dažna verslų, vystančių ir kuriančių išradimus, klaida – nepakankamai vertinamas jų tyrimų ir plėtros (R&D) skyriaus darbas, kurio rezultatai dar ankstyvojoje stadijoje turėtų būti stebimi dėl galimybės patentuoti“, – vardija advokatas.

Augti padės numatyta parama

Akivaizdžiai pastebima, kad verslai pradeda intelektinę nuosavybę vertinti kaip turtą, su kuriuo jie yra stipresni ir patrauklesni rinkoje. E. Saukalo manymu, patentų skaičius dėl to tik augs, tačiau dar stipriau prie šios tendencijos prisidės Europos Sąjungos numatytos paramos priemonės. 

„Augimui įtakos turės ir planuojama Europos Sąjungos parama, ne tik ženklų (dizainų) apsaugai, bet ir patentuojant išradimus. Apsaugoti prekių ženklai, dizainai ir išradimai padeda kur kas efektyviau kovoti su nesąžininga konkurencija. Taip, tiesa, kad registracija neapsaugo nuo kopijavimo, bet registruotuosius prekių ženklus ir dizainus galima ginti teisme ir šitaip užginčyti konkurentus, eliminuoti jų keliamą riziką. Jei išradimas turi patentą, jo savininkas gali paduoti į teismą kopijuotojus ir, jeigu patentas turi apsaugą tose teritorijose, kuriose vykdomas kopijavimas (pavyzdžiui, Kinijoje), – tam galima užkirsti kelią“, – naudas atskleidžia pašnekovas.

Kritiškai būtina veikiantiems internete 

Globali pandemija lėmė, kad daug verslų turėjo sustabdyti arba pristabdyti savo veiklą ir dėl to nukentėti finansiškai. Vis daugiau verslų persikėlė arba išplėtė savo paslaugas internete. O būtent čia ir tyko daugiausia pavojų. 

„Intelektinės nuosavybės apsauga turėtų būti aktuali ypač toms įmonėms, kurios savo verslus kelia į interneto erdvę ir užsiima internetine prekyba. Šiuo metu būtent tokiose e. prekyvietėse, kaip „Amazon“ ar „eBay“, susiduriama su didžiąja dalimi teisinių, su intelektine nuosavybe susijusių pažeidimų. Todėl visi, kas ruošiasi plėtoti savo veiklą ar prekiauti virtualiai, turėtų suskubti apsaugoti savo prekių ženklus. Tam pasiryžę padėti esame ir mes, „Metida“ komanda“, – apie savo patirtį advokatas.

Anot jo, ne ką mažiau apie intelektinės nuosavybės apsaugą turėtų pagalvoti išradėjai, dirbantys elektronikos, IT, biotechnologijų, mechanikos ir transporto srityse. 

„Tai turėtų būti kitų metų tikslas, kuriuo pasirūpinti galima jau dabar, net jei jūsų išradimas yra tik idėjos stadijoje“, – rekomenduoja E. Saukalas.