Dažnas verslininkas bus girdėjęs terminą „intelektinė nuosavybė“ (IN), bet turbūt ne kiekvienas galės išvardinti, kas sudaro intelektinės nuosavybės portfelį. Kas tai yra, kodėl tai svarbu ir kaip geriau apsaugoti savo verslą, pasakoja Valstybinio patentų biuro Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus vedėja Kristina Vilkienė.

IN apsaugos ekspertė tikina, kad jau nuo pirmųjų verslo užuomazgų – nuo idėjos gimimo momento – kiekvienas verslas kuria intelektinės nuosavybės objektus.

„Neabejotina, kad šie objektai yra įdomūs konkurentams. Tai itin rizikinga, kai verslas žengia vos pirmuosius žingsnius. Mano patirtis rodo, kad labai svarbu iškart turėti ne tik verslo plėtros, bet ir intelektinės nuosavybės apsaugos strategiją“, – sako K. Vilkienė.

Neapčiuopiamas turtas

Pašnekovės teigimu, intelektinė nuosavybė yra kūrybinės veiklos rezultatas, nematerialusis turtas, kurį svarbu apsaugoti ir įdarbinti, kad jis kurtų naudą verslui.

„Neapsaugota arba nepakankamai apsaugota visa turima intelektinė nuosavybė gali būti viena iš verslo rizikų. Net ir vienas neapsaugotas intelektinės nuosavybės objektas gali tapti mažu akmenėliu, apverčiančiu didelį vežimą. Ir kuo vežimas didesnis, tuo daugiau dėmesio jis gali sulaukti iš norinčiųjų pasinaudoti svetimu įdirbiu“, – įsitikinusi pašnekovė.

Kas sudaro IN portfelį?

 Tradiciškai pirmasis atributas, patenkantis į IN portfelį, yra juridinio asmens pavadinimas. „Remdamasi juo, įmonė jau gali drausti ne tik panašių juridinio asmens pavadinimų registracijas, bet ir drausti registruoti bei naudoti tapačius arba klaidinamai panašius prekių ženklus ar domenus“, – vardija specialistė.

Kiek vėliau į portfelį patenka produkto ar paslaugos pavadinimas (prekių ženklas), produkto pakuotė (dizainas), interneto svetainės adresas (domenas) ir turinys (autorių teisės ir (arba) dizainas), technologiniai sprendimai (išradimas ar komercinė paslaptis).

„Tinkama šių objektų apsauga – registracija ir (arba) sutartys dėl šių objektų nuosavybės – gerokai palengvina verslo procesus: nors neapsaugo nuo kopijavimo, tačiau labai palengvina teisių gynimą ir savo pozicijų rinkoje išlaikymą“, – atskleidžia K. Vilkienė.

Registruojami ne visi

Kasmet Valstybinis patentų biuras gauna apie tris tūkstančius paraiškų nacionaliniams prekių ženklams registruoti. Deja, ne visi jie sulaukia palankaus atsakymo. IN apsaugos ekspertė pabrėžia, kad esminis reikalavimas prekių ženklams – turėti skiriamąjį požymį.

„Prekių ženklo pavadinimas neturi būti aprašomasis. Rekomenduotina, kad ženklas būtų „nutolęs“ nuo žymimų prekių ar paslaugų charakteristikų: jis neturi nurodyti prekės ar paslaugos rūšies, kokybės, kiekio, paskirties, vertės, geografinės kilmės, pagaminimo ar paslaugos suteikimo laiko ir pan. Prekių ženklai gali būti sudaryti iš bendrinių lietuvių kalbos žodžių, tačiau tie žodžiai neturi aprašyti prekių ar paslaugų, kurios bus žymimos prekių ženklu. Pavyzdys yra gerai žinomi informacinių technologijų pasaulio vardai kaip „Apple“ ar „Windows“, kurie dėl savo aprašomojo pobūdžio negalėtų būti registruojami kaip vaisių ar langų prekybos įmonių prekių ženklai“, – pasakoja K. Vilkienė.

Patentavimas Lietuvoje nėra privalomas, tačiau specialistė įsitikinusi, kad tai itin naudingas žingsnis verslui, suteikiantis galimybę prireikus ginti savo teises.

Apsaugoti vis sunkiau

Prekių ženklų pasaulyje įsigalioja naujos taisyklės. Pastaruoju metu jie paprastėja, lieka vis mažiau grafikos, spalvų, vyrauja minimalizmas. Nors tai patrauklu vartotojo akiai, tačiau saugumo nesuteikia.

„Apie 70 proc. paraiškų pateikiama grafiniams ir grafiniams su žodiniais elementais ženklams registruoti, 30 proc. – žodiniams prekių ženklams. Apie 45 proc. ženklų yra spalvoti. Deja, Patentų biuro praktika rodo, kad naujosios tendencijos gali reikšti ir prekių ženklų „silpnėjimą“. Strategija, kai ženklus sudarančiais elementais pasirenkami bendriniai, aprašomojo pobūdžio žodžiai, suprantama – vartotojas iš karto perskaito žinutę apie prekes ar paslaugas, tačiau kartu sukuriama erdvė teisių pažeidimams ir teisiniams ginčams“, – sako pašnekovė.

Ką reikia žinoti, teikiant paraišką?

Vilkienė primena keletą aktualių niuansų, kuriuos naudinga žinoti: „Svarbu įsitikinti, ar teisė į šį žymenį nepriklauso kitiems asmenims, bei gerai apgalvoti, kokioms prekėms ar paslaugoms žymėti bus naudojamas ženklas. Patartina pagalvoti ir apie galimas verslo perspektyvas bent jau per artimiausius penkerius metus, nes, padavus paraišką, papildomas į ženklo apsaugą patenkančias prekes ar paslaugas galima nurodyti tik padavus naują paraišką“, – vardija pašnekovė, pridurdama, kad prekių ženklas privalo būti naudojamas, mat penkerius metus nenaudojamas prekių ženklas gali būti panaikintas suinteresuotų asmenų prašymu.

 Baigdama pokalbį K. Vilkienė skatina nepamiršti, kad IN teisių apsauga yra teritorinė: svarbu apsaugoti IN objektus ten, kur verslas jau vykdomas arba planuojamas vykdyti. Be to, apsauga turi savo galiojimo laiką, tad itin svarbu nepamiršti jos pratęsti. Lygiai taip pat IN yra dinamiška, tad, pasikeitus kuriai nors objekto dedamajai, svarbu įsivertinti ir naujos registracijos poreikį: „Intelektinė nuosavybė saugo tokį objektą, koks yra registruotas“, – akcentuoja Valstybinio patentų biuro Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus vedėja Kristina Vilkienė.