Vienas iš Europos komisijos tikslų, susijusių su sėkminga skaitmenine Europos transformacija iki 2030 m. – įvesti Europos Sąjungos skaitmeninės tapatybės (ESST, angl. EUDI) piniginę. Taip siekiama suteikti ES piliečiams vieną saugų skaitmeninės tapatybės sertifikatų rinkinį, padėsiantį keliauti, dirbti, pasiekti viešąsias paslaugas, atlikti mokėjimus, pasirašyti dokumentus. Ja bus galima pasinaudoti, norint įrodyti savo tapatybę. 

Stokholme įsikūrusio elektroninio parašo ir identifikavimo sprendimų teikėjo „Scrive“ vyriausiasis teisininkas Peteris Carlstedtas teigia, kad per pastaruosius dvidešimt metų skaitmeninės tapatybės paslaugas Europos Sąjungoje vystė ir siūlė nacionalinės vyriausybės, privačių interesų turintys subjektai (daugiausia bankai ir telekomunikacijų teikėjai) bei viešosios ir privačios įmonės. Dažnai jų technologiniai metodai, standartizacija ir galiausiai plėtojimo ir pritaikymo sėkmės atvejai skiriasi. 

Pasak Europos Komisijos, „šiuo metu savo nacionalinėmis elektroninėmis identifikavimo priemonėmis užsienyje gali naudotis tik apie 60 proc. ES gyventojų iš 14 šalių narių“ ir „tik 14 proc. pagrindinių viešųjų paslaugų teikėjų iš visų šalių narių užtikrina tarpvalstybinį autentifikavimą el. tapatybės sistemoje. “ Todėl šių pastangų suderinimas Europos Sąjungos skaitmeninės tapatybės (ESST) piniginės pavidalu gali gerokai išplėsti tarpvalstybinių skaitmeninių paslaugų (ne tik identifikavimo ir mokėjimų) taikymo sritį visoje ES. Be to, tai leis šalims, kuriose kol kas nebuvo sėkmingų skaitmeninio identifikavimo iniciatyvų, pasivyti kitas ir taip prisidės prie piliečių lygybės sąjungoje.

Vartotojai galės lengvai nustatyti bei valdyti asmens duomenis bei pasirinkti su kuo dalinsis 

Įgyvendinant ESST piniginės iniciatyvą, vartotojai gali susidurti ir su tam tikrais iššūkiais. „Pirmiausia yra techninių aspektų, susijusių su privatumu, saugumu bei panaudojimu, turint mintyje platų spektrą informacijos, kuri gali būti reikalinga naudojantis ESST pinigine: nuo gimimo datų iki socialinio draudimo numerių. Taigi, vartotojai turi galėti aiškiai ir lengvai nustatyti bei valdyti, kokiais asmens duomenimis jie pasirenka pasidalyti su bet kuriuo paslaugų teikėju, o naudotis ESST pinigine turi būti lengva, kaip ir jungiantis su „Apple“, „Facebook“ arba „Google“, – teigia P. Carlstedtas. 

Kortelių skaitytuvai, kodų kortelės ir kitos apsaugos priemonės, kurias vartotojai suvokia kaip sudėtingas naudoti, gali trukdyti šio projekto sėkmei, tačiau Švedijos „BankID“ ir Danijos „MitID“ yra puikūs pavyzdžiai, iš kurių galima pasisemti įkvėpimo. Kalbant apie Skandinaviją, skaitmeninio identifikavimo metodų priėmimas ir pritaikymas smarkiai priklauso ir nuo kultūrinių veiksnių, pvz., socialinio pasitikėjimo lygio. Švedijoje elektroninio identifikavimo (eID) metodai jau daugiau nei 20 metų yra kasdienio gyvenimo dalis: nuo internetinės bankininkystės ir apsipirkimo iki priėjimo prie viešųjų paslaugų, dokumentų pasirašymo, traukinių bilietų pirkimo ir t. t. 

Todėl pasitikėjimas ir naudotojų paklausa turės didelę reikšmę ESST piniginės projekto sėkmei. Kai ES skaitmeninės tapatybės piniginė taps realybe, ji užtikrins saugų identifikavimą milijonams europiečių, todėl saugus el. pasirašymas virs realybe daug didesniam žmonių skaičiui nei šiandien. Ji taip pat padės greičiau vykdyti skaitmeninimą ir, be kita ko, sustiprins bendradarbiavimą ir verslo vykdymą tarp europiečių.