Dirbtinis intelektas neabejotinai yra viena populiariausių mokslinės fantastikos literatūros temų. Ne veltui perspektyva sukurti žmogui protinėmis savybėmis prilygstančią mašiną ir masina, ir gąsdina. Tačiau kokioje dirbtinio intelekto vystymo stadijoje šiuo metu esame? Apie visa tai – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius dr. Vytautas Čyras.

Improvizacijos įmanomos sunkiai

Mokslininkas sako, kad dirbtinio intelekto nereikėtų painioti su žmogaus intelektu. Net ir pats tobuliausias dirbtinis intelektas stokos tų ypatybių, kurias turi žmogus. „Užprogramuoti žmonių išmintį yra neįmanomas uždavinys. Dirbtinis intelektas susijęs su kompiuterių programavimo užduotimis, kurios įprastai priskiriamos žmogaus protui. Sekoje „duomenys, informacija, žinios, išmintis“ pasiseks užprogramuoti žinias, bet ne išmintį. Išmintis apima žmogaus gebėjimą atsižvelgti į visas aplinkybes. O kompiuteris negali atsižvelgti į visas aplinkybes; jam prieinamos tik užprogramuotos žinios, galbūt rastos tekstuose internete ir pan.“, – aiškina dr. V. Čyras.

„Kompiuteris niekada negalės pasverti papročiais, morale, istorija, teise ir kitaip grindžiamų, galbūt prieštaringų sprendimų ir nuspręsti į ateitį.“

V. Čyras.

Kitaip tariant, dirbtinis intelektas visada turės problemų, kai iškils būtinybė improvizuoti, priimti sprendimą, kuriam reikia kūrybingumo. „Kompiuteris niekada negalės pasverti papročiais, morale, istorija, teise ir kitaip grindžiamų, galbūt prieštaringų sprendimų ir nuspręsti į ateitį. Todėl nebus užprogramuotas visažinis teisingų sprendimų priėmėjas, pavyzdžiui, automatinis teisėjas. Nors tam tikrose srityse paprastais, bet ne sunkiais atvejais, nuspręsti gali ir kompiuteris. Pavyzdžiui, jeigu viršijai greitį, mokėk baudą. Kita vertus, vairuotojas gali įrodinėti pareigūnui, kad viršijo greitį siekdamas išvengti didesnės žalos, pavyzdžiui, vežė į ligoninę. Tai jau problema“, – teigia mokslininkas.

Intelektualumas vertinamas skirtingai

Pasak jo, dirbtinio intelekto technologijų intelektualumą galima vertinti skirtingais, net prieštaringais kriterijais. „Pavyzdžiui, kas yra intelektualiau: greitas, trumpas atsakymas į paprastą klausimą ar lėtas, išsamus atsakymas į sudėtingą klausimą? Skirtinguose kontekstuose vertinimai bus skirtingi. Bravūrą demonstruojantis jaunuolis, bepilotis lėktuvas, lakūnas ir teisėjas yra visiškai skirtinguose kontekstuose“, – apie intelektualumo įvertinimo problemas svarsto dr. V. Čyras.

Jo teigimu, prietaisų išmanumo įvaizdžiu šiek tiek užsižaidžiama. Rinkodaros ir spaudos darbuotojams galbūt ir naudinga kalbėti apie jas dėl paties darbo pobūdžio. Tačiau kompiuterininko ar mokslininko požiūriu įrenginiai ir lieka įrenginiais.

Pasitikėti reikės išmokti

Žmonėms nuolatos siūlomi vis nauji produktai su naujomis funkcijomis. Tačiau paprasti vartotojai juk nesiekia su kompiuteriu žaisti šachmatais taip, kaip IBM kompiuteris „Deep Blue“, 1997 m. nugalėjęs Garį Kasparovą. Mokslininkams atliekant tyrimus rūpi daug kitų kriterijų, apie kuriuos eilinis išmaniojo telefono savininkas tiesiog nepagalvoja.

Tiesa tokia, kad dirbtinis intelektas šiandien dar yra toli nuo žmogaus. Tačiau vis artėja prie jo. Pavyzdžiui, IBM vystomas „Watson“ jau net gali atsakinėti į natūralia kalba užduodamus klausimus. Dirbtinis intelektas ateina ir mes turėsime išmokti gyventi su juo. Ir baimės čia niekuo nepadės. „Pasitikėjimas yra problema ir santykiuose su žmonėmis, ir su kompiuterių sistemomis. Tai nieko nauja“, – tvirtina dr. V. Čyras.

Straipsnis rengtas jubiliejiniam festivaliui „Login 2016“. Visą leidinį galite skaityti čia:

https://issuu.com/loginevents/docs/login_2016_magazine/1.