Žiūrint iš dabartinių pozicijų atrodo, kad ši kompanija visą amžinybę dirbo telekomunikacijų srityje. Tačiau tai yra tik laiko tėkmėje paskendusio ledkalnio viršūnė, nes prieš maždaug 150 metų viskas prasidėjo nuo mažo popierius fabrikėlio.

1865 m. kasybos inžinierius Fredrikas Idestamas atidarė savo pirmą medienos plaušo perdirbimo gamyklą Pietvakarių Suomijoje. Po kelerių metų sėkmingos veiklos jis nutarė plėsti verslą ir atidarė antrą popieriaus gamyklą Nokijos miestelyje ant Nokianvirtos upės kranto. Šos pavadinimas, kilęs iš seno suomių kalbos žodžio (nokinäätä), reiškiančio sabalą (tamsaus kailio kiauninių šeimos plėšrus žinduolis – aut. past.), tapo įkvėpimo šaltiniu kuriant kompanijos vardą.Taip 1871 m. F. Indestamas, padedamas gero draugo Leo Mechelino, reorganizavo savo verslą ir įkūrė akcinę bendrovę „Nokia Ab“.

Artėjant 19 a. pabaigai L. Mechelinas pradėjo spausti F. Indestamą plėsti kompanijos veiklą ir imtis elektros gamybos verslo. Tam „Nokia Ab“ vienas įkūrėjų prieštaravo. 1896 m. F. Indestamas pasitraukė iš kompanijos valdybos ir taip atvėrė visas galimybes L. Mechelinui įgyvendinti savo planus. 1902 m. „Nokia“ pradėjo gaminti elektros energiją. Tai, kaip vėliau paaiškėja, ją išgelbėjo.

Šiuolaikinės kompanijos „Nokia“ pirmtakė, pasirodo, buvo ne viena, o trys. 1898 m. Eduardas Polonas įkūrė kompaniją „Suomen Gummitehdas Oy“, gaminančią įvairius produktus iš gumos. Pradedant kaliošais ir baigiant padangomis. 20 a. pradžioje gamyba buvo perkelta į Nokiją, kur jau veikė F. Indestamo ir L. Mechelino kompanija. Pradėtas vartoti „Nokia“ prekių pavadinimas.

1912 m. Arvidas Wickstromas įkūrė kompaniją „Suomen Kaapelitehdas Oy“, kuri gamino laidus elektros, telefonų ir telegrafų linijoms. Pirmojo pasaulinio karo metai F. Idestamo ir L. Mechelino įkurtai „Nokia Ab“ nebuvo lengvi. Verslas artėjo prie bankroto prarajos, tačiau jį išgelbėjo kita bendrovė, kuriai reikėjo elektros energijos. Gelbėjimo ratas buvo „Suomen Gummitehdas Oy“. Produktų iš gumos gamintojui reikėjo „Nokia“ energijos generatorių, todėl įsigijo nemokią kompaniją. O dar po kelerių metų „Suomen Gummitehdas Oy“ nupirko ir laidų gamintoją „Suomen Kaapelitehdas Oy“. Visos trys kompanijos dirbo palyginti sėkmingai. Labiausiai joms sutrukdė Antrasis pasaulinis karas. Vis dėlto net ir iš nepalankių situacijų suomiai sugebėjo išpešti naudos. Pavyzdžiui, karui pasibaigus „Suomen Kaapelitehdas Oy“ tuometei Sovietų Sąjungai tiekė savo produkciją, kuri buvo dalis Suomijos reparacijų. Galiausiai 1967 m. trys kompanijos buvo sujungtos į vieną didelę pasaulinę korporaciją „Nokia“.Vis dėlto pirmieji bandymai gaminti elektronikos prietaisus buvo dar iki susijungimo. 1962 m. pristatytas pirmasis elektroninis prietaisas – pulsavimo analizatorius, skirtas atominėms elektrinėms. Kadangi tai buvo paklausu, į elektronikos šaką susitelkta dar labiau, stengiantis apimti didesnį įrenginių spektrą.

Pavyzdžiui, 1987 m. „Nokia“ tapo net trečia didžiausia televizorių gamintoja Europoje. Ši niša, kaip žinome dabar, nebuvo ta, kuri padarė ją tokią garsią ir pelningą. Lemtingas žingsnis į telekomunikacijų rinką buvo žengtas 1979 m. Tuomet „Nokia“ kartu su televizorių gamintojų lydere „Salora“ įkūrė radijo telefonų kompaniją „Mobira Oy“. Tai įvyko Šiaurės mobiliųjų telefonų tinklo paslaugos (NMT) pristatymo išvakarėse. 1987 m. pasaulį išvydo pirmasis „Nokia“ įkurtos kompanijos sukurtas nešiojamasis telefonas „Mobira Cityman“, o Europoje buvo sutarta dėl bendrojo mobiliojo ryšio standarto – GSM (Global System for Mobile communications). Tačiau pasauliui tuomet rūpėjo ne telefonai, o M. Gorbačiovo kalbos ir Sovietų Sąjungos byrėjimas.

Visgi tai, kas turėjo įvykti, įvyko 1991 m. – Suomijos ministras pirmininkas Harris Holkeris, naudodamasis „Nokia“ įranga, pirmą kartą pasaulio istorijoje atliko skambutį GSM tinkle. O po metų „Nokia“ pristatė savo pirmąjį GSM telefoną, kurio modelis užšifruojamas skaičių kombinacija 1011.

2007 m. suomių kompanijos prekių ženklo vertė siekė 26 mlrd. JAV dolerių. Tai jai leido užimti garbingą 6 vietą vertingiausių prekių ženklų pasaulyje reitinge. Tačiau pernai paskelbtame vertingiausiųjų sąrašo dešimtuke garsiosios „Nokia“ nerastume. Ji per kelerius metus nusirito į 81 vietą. „Nokia“, kuri garsėjo kokybe, inovacijomis ir stabilumu, žmonių atmintyje kurį laiką išliks, tačiau dabar – pokyčių metas. Telekomunikacijų gigantas arba išbris ir vėl mus nustebins, arba liks tik gražus prisiminimas.

Dabartinė „Nokia“ situacija rodo, kaip sudėtinga visą laiką išlaikyti aukščiausią lygį ir į priekį nepraleisti konkurentų, kurie tik ir laukia, kol padarysi lemtingą klaidą.

Suomių kompanija užmigo ant laurų, kai tapo didžiausia mobiliųjų telefonų gamintoja pasaulyje, ir nebekreipė dėmesio į svarbias tendencijas, tokias kaip išmaniųjų telefonų populiarėjimas.

2011 m. pasaulis sužinojo, kad šią kompaniją ištiko krizė, kai žiniasklaida paviešino „Nokia“ vadovo Stepheno Elopo laišką darbuotojams. Jame buvo rašoma: „Pirmasis „iPhone“ pasirodė 2007 m., o mes vis dar neturime jam prilygstančios alternatyvos. „Android“ atsirado prieš dvejus metus, o jis mus jau aplenkė išmaniųjų telefonų segmente. Neįtikėtina.“