Muzika yra universali kalba, suteikianti žmonėms teigiamos energijos ir veikianti intelektą, jausmus bei protą. Juk akivaizdu, kad paklausius mėgstamos dainos ar grupės užplūsta puikios emocijos, gerėja savijauta, o gana dažnai dėl to atsirandantis įkvėpimas skatina produktyvumą. Filosofas Immanuelis Kantas rašė, kad muzika yra įkyrus menas, sugebantis įsiskverbti į vidinį žmogaus pasaulį net tada, kai jis to nenori. Tad kyla klausimas, koks gali būti muzikos poveikis kūrybiniam darbui. „Muzika ir jos galia yra gerokai didesnė už patį žmogų ir gana menką jo suvokimą“, – teigia dainų autorius ir atlikėjas, poetas Domantas Razauskas.

Viena kūryba skatina kitą

„Kalbėti apie tokius reikalus kaip įkvėpimas vartojant proto konstruktus tolygu aklojo bandymui atpasakoti šviesą“, – drąsiai rėžia pašnekovas. Jo nuomone, viena kūryba skatina kitą – tai tarpusavyje glaudžiai susiję dalykai. D. Razauskas įsitikinęs, kad viskas priklauso nuo to, kuris kuria čia ir dabar, o ne nuo to, kas jau sukurta. „Muzika neturi paskirties ir negali būti teigiama ar neigiama. Viskas slypi žmogaus galvoje.“

„Muzikos poveikis priklauso nuo to, ar žmogus leidžiasi jos veikiamas“

D. Razauskas

Muzika veikia sąmonę ir pasąmonę, žadina bei skatiną vaizduotę. Ar kuriančio žmogaus darbą gali paveikti jo klausoma muzika, teiraujuosi pašnekovo. „Muzikos stiliai, begalinės kryptys ir tipai mažai ką turi bendra su pačia muzika, – neabejoja jis ir priduria: – To reikėtų klausti kuriančio žmogaus. Stiliai – žmogaus sugalvoti dalykai, reikalingi tiems, kas kalba ar rašo apie muziką. Tai yra tam tikra sutartinė kalba, tad, jei aš pasakau „rokas“, „džiazas“, „klasika“, iš esmės apie pačią muziką nepasakau nieko, ypač dabar, kai visi žanrai yra susimaišę ir susikryžminę.“ Paklaustas, kokios muzikos klauso pats, D. Razauskas teigia, kad į tokį klausimą atsakyti sudėtinga: „Klausau labai daug geros muzikos ir stengiuosi vengti prastos.“

Kiekvienas savaip jaučia muziką

„Muzika man yra ir kūryba, ir darbas, ir laisvalaikis“, – apibendrina pašnekovas. Muzikantas pasakoja dažnai sulaukiantis komentarų dėl savo atliekamų dainų: „Kartais žmonės man užsimena, kad viena ar kita mano daina yra liūdna. O aš groju ir kikenu – man ji visai neliūdna, tad kyla klausimas, kas ką sukelia. Greičiau emocija sau prisitaiko muziką, o ne atvirkščiai.“ Kartą po Georgo Friedricho Händelio oratorijos premjeros Glazge prie kompozitoriaus priėjo jo mecenatas ir pasakė: „Tai buvo nuostabu, jūs tikrai visus pradžiuginote ir sužavėjote.“ O G. F. Händelis pasipiktinęs jam atšovė: „Mano tikslas nėra džiuginti ar žavėti, mano tikslas yra padaryti jus geresnius.“

„Visos emocijos yra mūsų, ne muzikos“, – tikina D. Razauskas. Tad kūrybinio darbo eiga priklauso ne nuo tuo metu klausomos muzikos, o nuo mūsų emocinės būklės, todėl negalime kalbėti vien tik apie muzikos poveikį, neišskirdami kitų svarbių elementų. „Jei konkretus elektroninės muzikos kūrinys vienam regisi vulgarus, kitam nuobodus, o trečiam „vežantis“, tai ne muzikos, o klausytojo reikalas“, – neabejoja pašnekovas.

Kūrybinio darbo suvokimas

Sąvoka „kūrybinis darbas“ yra gana plati. Šį darbą gali dirbti ne tik rašytojai, dailininkai ir kiti menininkai, bet ir žemiškesnių specialybių atstovai: reklamos specialistai, įvairių renginių organizatoriai. Kaip manote, ar muzikos klausymasis gali paveikti jų atliekamus darbus, klausiu pašnekovo ir išgirstu atsakymą: „Štai čia yra esminis skirtumas tarp meno ir to, ką jūs vadinate kūrybiniu darbu. Reklamos kūrėjo tikslas yra parduoti prekę. Nesvarbu, kaip žaviai ar džiugiai nuteikia jo reklama, tačiau jos tikslas yra priešingas tikro gero kūrinio atsiradimo priežasčiai. Mane domina tik tas menas, kuris siekia mane padaryti geresnį, o ne pradžiuginti, palinksminti, parduoti, išsunkti, pašokdinti.“ Pašnekovas pasakoja, kad jam asmeniškai yra tekę susidurti su reklamos, viešųjų ryšių, renginių organizavimo verslu, todėl lygybės ženklo tarp rašytojo darbo ir darbo to, kuriam pakanka tiesiog turėti vaizduotę, jis nededa.

Ar muzika gali būti kliūtis kūrybiniam darbui? Tikriausiai ne, tačiau jos įtaka yra nenuginčijama. Ir visai nesvarbu, kokio žanro, stiliaus ar atlikėjo muzikos klauso kuriantis žmogus. „Muzikos poveikis priklauso nuo to, ar žmogus leidžiasi jos veikiamas“, – teigia dainų atlikėjas ir autorius D. Razauskas.