„Į žvejybą su meškere ir išmaniuoju telefonu arba planšete? Kodėl gi ne?“ – sako UAB „Friday Lab“ įkūrėjai, plėtojantys lietuviško echoloto projektą. Jauni verslininkai siūlo atsisakyti brangios bei daug sveriančios įrangos ir medžioti laimikį pasitelkiant mobiliuosius prietaisus. Apie stulbinamos sėkmės sulaukusią verslo idėją kalbamės su sonaro „Deeper“ sumanytojais Aurelijumi Liubinu ir Rolandu Sereika.

NENUSISEKUSI ŽVEJYBA PADIKTAVO IDĖJĄ

Mintis sukurti ir pristatyti rinkai belaidį echolotą, veikiantį su išmaniaisiais telefonais, gimė žvejojant Suomijoje. A. Liubinas, užkietėjęs žvejys ir kūrybingas verslininkas, į žūklę leidosi su bičiulių, tokių pat aistringų žvejų, kompanija. Brangiais, sudėtingais prietaisais, kurie turėjo garantuoti stambų laimikį, apsiginklavę vaikinai grįžo nieko nepešę.

„Griozdiški, daug sveriantys echolotai visiškai nepateisino lūkesčių. Taip ir kilo idėja sukurti prietaisą, kuris padėtų aptikti žuvis po vandeniu ir parodytų jų buvimo vietą išmaniojo telefono arba planšetės ekrane“, – pasakoja bendrovės „Friday Lab“ įkūrėjas ir direktorius.

Panašios mintys kirbėjo ir R. Sereikos, seno Aurelijaus bičiulio, galvoje. Jaunieji kūrėjai nusprendė nuodugniau patyrinėti echolotų rinką ir pasidomėti, ar jų sugalvotą prietaisą būtų įmanoma pagaminti Lietuvoje. Tam verslo partneriais tapę draugai įkūrė įmonę, kurios pavadinimas netrukus tapo žinomas ir išplito tiek mūsų šalyje, tiek tarptautiniu mastu.

KAIP SUKURTI ŠĮ TĄ IŠ NIEKO?

Žiūrint į juodą plastiko apskritimą (būtent taip atrodo lietuvių patentuotas sonaras „Deeper“) sunku įsivaizduoti, kad šis modernus prietaisas buvo sugalvotas Lietuvoje.

Tiesa, „Deeper“ nėra pirmas echolotas, sukurtas mūsų šalyje. Pasak A. Liubino, prieš kelis dešimtmečius būta panašių projektų, bet dėl įvairių priežasčių visi jie žlugo.

„Taigi sonarą kūrėmė visiškai nuo nulio, – pasakoja verslininkas. – Nebuvo likę absoliučiai jokių dokumentų, susijusių su ankstesniais projektais, o mums patiems stigo žinių apie dar neišbandytą sritį.“ Laimė, tai nė kiek nesumažino draugų ryžto leistis į iššūkių kupiną kelionę po echolotų pasaulį.

Norėdami plėtoti savo unikalią ir gana įžūlią idėją „Friday Lab“ įkūrėjai kreipėsi į Lietuvos universitetų ir įmonių, galinčių padėti sukurti išmaniojo sonaro prototipą, specialistus. Tiesa, privačių bendrovių paslaugų teko atsisakyti, nes jų nurodyta kaina gerokai viršijo Aurelijaus ir Rolando finansines galimybes.

„Nenorėdami gaišti laiko nusprendėme investuoti asmenines lėšas į galimybių studijų rengimą. Daug pagalbos sulaukėme iš šalies universitetų, ypač Kauno technikos universiteto prof. K. Baršausko ultragarso mokslo instituto darbuotojų. Jie ne tik patikėjo mūsų idėja, bet ir suteikė daug informacijos, padėjo parengti techninių echoloto galimybių studiją“, – sako R. Sereika, UAB „Friday Lab“ rinkodaros direktorius.

NUO IDĖJOS IKI PROTOTIPO

Lietuviško echoloto sumanytojai neslepia, kad didžiausią postūmį jų veiklai suteikė Fizinių ir technologijos mokslų centro Puslaidininkių fi zikos instituto ir Elektroninių sistemų laboratorijos specialistai.

Būtent jie, ištyrę kitų rinkoje siūlomų prietaisų veikimo principus, paskelbė ilgai lauktą verdiktą: belaidžio sonaro projektas nėra utopinė idėja.

Ambicingi, drąsūs vyrai metė į šalį kitus darbus ir atsidavė vien naujam projektui. Pritraukti pradinį fi nansavimą jauni verslininkai nusprendė pasitelkę vadinamąjį „crowdfunding“, arba minios, fi nansavimą. Jų nuostabai, belaidžio echoloto projektas sulaukė milžiniškos sėkmės.

„Bendradarbiavimas su „IndieGoGo“ platforma buvo sėkmingas keliais aspektais. Tai ne tik padėjo pritraukti lėšų, bet ir suteikė galimybę išsiaiškinti, kokia produkto paklausa“, – pabrėžia R. Sereika.

Abejonėms dėl echoloto reikalingumo neliko vietos. Viso pasaulio žvejai entuziastingai priėmė žinią apie tolimoje Lietuvoje kuriamą inovatyvų sonarą, kuris turėtų palengvinti žvejybą. Naujiena apie produktą, netrukus turėsiantį pasiekti rinką, žaibiškai apskriejo internetą.

„Per 25 dienas informacija apie kuriamą „Deeper“ mūsų feisbuko paskyroje pasidalijo 95 tūkst. žmonių, dar neturėdami gaminio gavome 500 užsakymų ir kelis šimtus pasiūlymų bendradarbiauti su žvejų reikmenų parduotuvių tinklais iš viso pasaulio.

Visa tai buvo didžiulė paskata judėti toliau ir nesustoti kelio viduryje“, – kuriamo sonaro sėkme džiaugiasi A. Liubinas.

AMBICINGI PLANAI IR LIETUVIŠKA REALYBĖ

Šiuo metu ilgai lauktas echoloto prototipas yra modifi kuojamas, o pirmieji egzemplioriai jau pavasarį turėtų pasiekti „Deeper“ idėja patikėjusius žvejus iš viso pasaulio. Deja, ambicingus vaikinų planus riboja skaudi lietuviška realybė. Paaiškėjo, kad daugelio reikalingų „Deeper“ gamybos procese detalių vietos įmonės nepajėgia pagaminti. Didžiausią galvos skausmą verslininkams kelia dėžutės, tinkamos sonarams.

Pasak „Friday Lab“ atstovų, Lietuvos įmonės arba negali jų pagaminti, arba galutinė pakuotės kaina yra per didelė.

„Keistas kai kurių mūsų šalies įmonių požiūris į verslą verčia partnerių dairytis Rytuose, Kinijoje. Paradoksalu, bet Kinijos įmonės, su kuriomis teko bendrauti, iš esmės pakeitė gają nuostatą apie kiniškų produktų nekokybiškumą ir nepatikimumą. Jų profesionalumo bei solidumo galėtų pavydėti kai kurie Lietuvos verslininkai“, – teigia A. Liubinas.

KAS TOLIAU?

„Deeper“ sonaras – pirmas, bet tikrai ne paskutinis inovatyvus produktas, kurio idėja kilo šiems kūrybingiems verslininkams.

„Friday Lab“ vadovas įsitikinęs, kad elektronikos prietaisų, veikiančių su išmaniaisiais telefonais ar planšetėmis, niša vis dar neužimta ir jų bendrovė ją puikiai užpildytų.

„Šioje srityje įžvelgiame didžiulį potencialą ir manome, kad su savo produktais galėtume užkariauti pasaulį, – teigia A.Liubinas. – Viskas, ko mums šiuo metu reikia, yra iššūkių nebijantys ir kurti inovacijas gebantys darbuotojai, galintys papildyti komandą. Tad jeigu norite išbandyti jėgas ir prisidėti prie žmonijos progreso, esate laukiami.“