XXI a. turi daug vardų: informacijos, skaitmeninis, kompiuterių ir naujųjų medijų amžius. Technologijos pamažu įsiskverbia net į paprasčiausius kasdienius ritualus ir keičia mūsų įpročius daugelyje sričių. Viena jų nenuginčijamai yra kelionės. Per pastaruosius 100 metų šioje srityje įvyko neįtikėtinų pokyčių ir išradimų, tad nekeista, jog per ateinančius 20 ar 50 metų mokslininkai ir oro linijų bendrovės žada dar daugiau naujienų. Dėl to apie technologijas kelionių sektoriuje kalbėjomės su „Avia.lt“ atstovu ir „Baltic Clipper“ projektų vadovu Žilvinu Raudžiu.

 

Dirbtinis intelektas ir virtualioji realybė

Tarp galimų ateities pagalbininkų renkantis ir užsakant keliones mokslininkai įvardija du pagrindinius patobulinimus. Virtualiosios realybės prietaisai jau dabar leidžia nuotoliniu būdu apsilankyti tolimose šalyse ir lankytinose pasaulio vietose. Taip vartotojas gali įsitikinti, ar nori ruoštis į tokią kelionę ir pamatyti vietoves savo akimis. Ateityje mokslininkai žada virtualiosios realybės paslaugas ir užsakant viešbučius. Nuotoliniu būdu valdomas robotas leis vartotojui po viešbutį pasižvalgyti iš anksto ir nuspręsti, ar viešbučio sąlygos ir aplinka tenkina. Taip pat žadamos dvi naujovės klientų aptarnavimo sektoriuje. Viena jų yra lėktuvo bilietų užsakymas pagal asmeninius poreikius, kai, surinkus asmeninę informaciją apie vartotoją iš jo naršyklės ar mobiliojo telefono istorijos, nustatomi asmeniniai prioritetai. Taip pat jau dabar su lėktuvo bilietų pirkėjais bendrauja ir per socialinius tinklus atsakinėja programos, veikiančios panašiu principu kaip „Apple Siri“ ir „Amazon Echo“ sukurta „Alexa“.

Dabartinės sistemos veikia panašiu principu

Ginčytis, kad dabar lėktuvo bilietų ieškoti internete nėra paprasta, sunkoka. Ž. Raudys sako, kad jau dabar, norėdami užsisakyti bilietą ten, kur nėra tiesioginių skrydžių, geriau už esamą paieškos sistemą nerasite. Tam tikra prasme dabartines oro bendrovių paieškos sistemas galima prilyginti minėtosioms dirbtinio intelekto programoms, nes iš esmės jos sugeneruoja palankiausius lėktuvo bilietų variantus. Kilus neaiškumų, į vartotojo klausimus „Avia.lt“ gali atsakyti ir telefonu, ir el. paštu, ir per „Skype“ bei „Facebook“ platformas. Tai, kas pirmiau įvardyta kaip dirbtinis intelektas, Ž. Raudys vadina labai elementariu technologiniu sprendimu: „Mūsų paieškos greitis didelis, balsinė komanda transformuojama į užklausą. Kreipiantis į mūsų duomenų bazę užklausai su duomenimis „Šilta. Rugpjūtis“, visi išsaugoti duomenys duomenų bazėje patikrinami ir pateikiami bilietai. Galime pasiūlyti ir bendrą paiešką, tik kol kas tam nematėme poreikio.“

Svetainėje esančios paieškos taip pat niekur nedingsta, o būna išsaugomos. Pašnekovas iš dalies sutinka, kad galbūt žodžiai „dirbtinis intelektas“ ir jo panaudojimas užsakant skrydžius daro didelį įspūdį vartotojams, tačiau bilietų pirkimas jau dabar yra pritaikytas gana patogiai.

Tapatybės atpažinimas ir asmens duomenų saugumas

Ž. Raudys taip pat prisimena, kad Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Dubajuje, atliekamas asmens tapatybės atpažinimas nuskenuojant žmogaus akį. „Einant per patikrą, nuskenuojama akies rainelė ir įsivedama į duomenų bazes“, – sako pašnekovas. Gali būti, kad taip keleiviai ir identifikuojami. „Toks būdas turbūt saugesnis, patikimesnis. Akies juk nepadirbsi“, – pabrėžia pašnekovas.

 

„Pelno poreikis visą laiką sukuria schemas, dėl kurių paprastumas nelaimi.“

Ž. Raudys.

 

„Avia.lt“ atstovo teigimu, šiuolaikinių technologijų patikimumą privačios informacijos aspektu oro bendrovės užtikrina. Kaupiami duomenys yra telefonas ir el. paštas, be kurių bilietų užsakyti neleidžiama, nes įvykus pokyčiams susisiekti būtina. Ateityje tie, kurie bus pasiryžę paaukoti savo naršymo istoriją ir kitus asmeninius duomenis, galės džiaugtis patogesniu kelionių aptarnavimu.

Ž. Raudžio nuomone, tam, kad keleivių patirtis būtų dar paprastesnė, svarbu suderinti keliautojų ir oro bendrovių poreikius. „Pelno poreikis visą laiką sukuria schemas, dėl kurių paprastumas nelaimi“, – tikina jis.