Jau užtikrintai įžengus į naujuosius, laikas pasvarstyti, kokias praėjusių metų tendencijas pritaikysime ir ko įdomaus startuoliams laukti. Apie problemas ir galimybes pasakoja rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas Ilja Laursas.

Milijoną gauti paprasčiau

Kaip vieną opiausių ir 2017 m. dar labiau išryškėjusių problemų pašnekovas įvardija mažo finansavimo galimybių trūkumą. Anot jo, startuoliams kur kas sudėtingiau gauti 100 tūkst. eurų investiciją verslo pradžioje, negu sulaukti 1 mln. startuolio veiklai jau įsibėgėjus.

„Tai struktūrinė problema Lietuvoje. Jeigu šalyje neatsiranda 1 tūkst. startuolių, kurie pradeda veiklą su labai mažais resursais, turiu omenyje 1 tūkst., 2 tūkst. ar 10 tūkst. eurų, niekada nebus 100 startuolių, kurie galės pateisinti 100 tūkst. ar didesnę investiciją, niekada nebus 10 startuolių, galinčių pateisinti milijonines investicijas ir niekada nebus sėkmingųjų vienaragių. Lietuvoje pirminis finansavimo etapas yra problema. Startuoliams daug lengviau pavyksta gauti milijoną ir daugiau, tačiau sudėtinga gauti 100 tūkstančių. Vis dėlto noriu paminėti, kad Lietuvoje pernai priimtas minios finansavimo įstatymas, kuris tiesiogiai nėra pritaikytas startuolių finansavimui, bet teoriškai atskleidžia kelią į minios finansavimo platformas. Akivaizdu, kad tai yra potencialus kelias į smulkias investicijas nedaug pinigų siekiantiems pritraukti startuoliams“, – įsitikinęs verslininkas.

Naujų fondų nebus

Paklaustas apie naujų rizikos kapitalo fondų atėjimą į mūsų šalį, pašnekovas gana kategoriškas – jiems čia ne vieta ir ne laikas.

 

„Kiekvienam startuoliui reikia ne tik pinigų, bet ir individualaus dėmesio.“

I. Laursas.

 

„Lietuva šiuo metu netinkama šalis rizikos kapitalo verslo modeliui. Rizikos kapitalas veikia tada, kai fondo dydis yra daugiau nei 10 milijonų. Kad fondas veiktų, investicija į vieną startuolį turi būti bent jau 0,5 mln., todėl šis finansavimas neveikia pirminiuose etapuose. Norint valdyti tokį fondą, reikia bent jau 20 investicinių objektų per metus, o neturint 1 tūkst. mažų startuolių šalyje neatsiranda ir pateisinančių tokias investicijas. Kadangi nėra investicijų, galimybės ankstyvo etapo startuoliams, nėra ir pretendentų į milijoninius čekius. Todėl rizikos kapitalo fondui atsirasti Lietuvoje šiuo metu yra ne vieta ir taškas. Kol nebus išspręstos vidinės problemos, neatsiras pagrindo rizikos kapitalui patikimai veikti“, – atskleidžia I. Laursas.

Pašnekovas pabrėžia, kad jo įkurtas rizikos kapitalo fondas „Nextury Ventures“ yra mišrus, todėl gali aktyviai investuoti ir planuoja toliau plėstis tiek, kiek leis žmogiškieji resursai.

„Nextury Ventures“ mes pozicionuojame ir kaip akceleravimo, ir kaip rizikos kapitalo, ir kaip inkubacinį modelį. Esame labiau išskirtiniai negu sisteminiai, todėl ketiname tęsti ir plėsti veiklą. Tačiau kiekvienam startuoliui reikia ne tik pinigų, bet ir individualaus dėmesio. Mūsų portfelis yra apie 30 startuolių, todėl per metus mes galime investuoti daugiausia į 10 startuolių, kitu atveju nebegalėsime skirti kokybiško laiko jiems“, – sako investuotojas.

Viršūnėje ICO

Dar viena praėjusiais metais išryškėjusi ir šiemet nenuginčijamai viršūnėse būsianti tendencija – kriptovaliuta ir viskas, kas su ja susiję.

„Neturiu omenyje vien bitkoino kurso augimo. Už jo stovi fundamentinė nauja technologija, keičianti iš esmės ne tik startuolių finansavimą, bet ir valstybių ekonomiką, netgi jų valdymą. Nors šiuo metu tai tik užuomazgos, akivaizdu, kad tai yra ir bus svarbu. Pirminis kriptovaliutos siūlymas (angl. Initial Coin Offering, ICO) yra karščiausias terminas. Per vienus metus ICO peraugo visą rizikos kapitalą, kriptovaliuta buvo investuota daugiau negu sudėjus visus rizikos kapitalus. Tai svarbus reiškinys“, – pabrėžia I. Laursas.

Su šia technologija geros žinios laukia ir ankstyvos stadijos startuolių, nes investavimas taps paprastesnis. „ICO, kaip procesas, daug labiau tinka ankstyvajam startuolių etapui. Jeigu žiūrėtume labai paprastai, tai yra tarsi technologiškai patobulintas minios finansavimas. Ši technologija leidžia aktyviai pritraukti daug smulkių investuotojų iš viso pasaulio ir tuo pačiu metu per „blockchain“ technologiją išsaugoti tarpvalstybinį saugumą“, – įsitikinęs pašnekovas.

Laukia nusivylimas

Kad ir kaip gražiai atrodytų ICO ir gaunamos investicijos, pasak verslininko, tai dar mažai ištirta sritis, kuri didžiajai daliai verslų gali atnešti nusivylimą.

„ICO turi labai daug neefektyvumo, neatitikimų. Manau, kad per praėjusius metus su ICO padarytų investicijų laukia daug nusivylimo ir jį patirti gali net 95 procentai. Tikėtina, kad tam įtakos turės ne iki galo ištirta technologija, netinkami reguliavimo principai. Iš esmės tai kol kas veikia lyg „laukiniai vakarai“, nusivylimo bus iš tiesų daug. Bet tai tikrai nereiškia, kad pati technologija yra bloga, ji tiesiog nėra stabilizuota. Vis dėlto pasaulis nežino technologijos, kuri neperėjo šios stadijos, pradedant internetu, el. paštu ar „Facebook“. Būtina susikoncentruoti, skirti maksimalų dėmesį ir pastangas informacijai įsisavinti, turėti supratimą apie šią technologiją ir gebėti ją pritaikyti“, – pataria I. Laursas.

Geriausias laikas – šiandien

Visiems, slapta svajojantiems apie nuosavą verslą, pašnekovas linki šiemet nustoti abejoti ir imtis realios veiklos. „Dar niekada nebuvo palankesnio ir lengvesnio laiko kurti naujas technologijas. Pagal viską, ką aš matau, itin daug startuolių domisi labai įdomiomis technologijomis ir jas kuria. Aš žinau, kad mažo čekio problema yra labai aštri, todėl palinkėti norisi, kad startuoliai surastų galimybių peržengti tą pirminį sunkiausią barjerą, nes toliau viskas lengviau. Man asmeniškai norisi, kad kuo daugiau žmonių šiemet pradėtų savo verslus, tad to ir palinkėčiau“, – sako I. Laursas.